Primename, kad prieš savaitę Kultūros ministerijai paskelbus, kad LNOBT vadovo konkursą laimėjo Laima Vilimienė, dalis teatro darbuotojų išreiškė savo nepasitenkinimą konkurso rezultatais ir nepasitikėjimą jo skaidrumu. LNOBT vadovybė surengė skubią spaudos konferenciją, kurioje kėlė šiuos klausimus, darbuotojai paskelbė apie mėnesį truksiančią paramos akciją-performansą, penktadienio vakarą prieš baletą „Bajaderė“ žiūrovus pasitiko gedulingas maršas. Savo palaikymą J. Sakalauskui teatro darbuotojai taip pat aktyviai reiškia socialiniuose tinkluose.
Kultūros ministras S. Kairys, reaguodamas į situaciją, teigė visiškai pasitikintis komisijos darbu.
J. Sakalauskas šiandien paskelbtame įraše socialiniame tinkle „Facebook“ teigia iš ministro gavęs raštą, kurį vertina kaip spaudimą neteikti apeliacijos.
„Tylėjau ilgai, nes tokio rezonanso, koks įvyko paskelbus žinią apie naujo vadovo išrinkimą kultūros ministerijos internetiniame puslapyje aš, prisipažinsiu, nesitikėjau. Nesu politikas, taigi nesitikėjau ir tokio asmeninio spaudimo, kokį patyriau ir tokių užkulisinių peripetijų, kokios ėmė virti.
Man, kaip žmogui, po tokios žinios tikrai norėjosi asmeninio ministro skambučio, su palaikymu, gal padėka ar sėkmės palinkėjimu. Naivu, gal pagalvosite Jūs, bet taip jaučiausi. Ne kartą ministrui asmeniškai atsiskaitinėjau apie teatro veiklą ir įvertinimai visada buvo geri. Kultūros ministerija taip pat nepateikė detalesnio paaiškinimo, kodėl sprendimas būtent toks ir jei laimėjo pasiūlyta programa, o ne kandidatų nuveikti darbai ir nesvarbu, kaip teatrui dirbti sekėsi pastaruosius penkerius metus, tai koks gi tas programų skirtumas?
Manau, ne tik aš, bet ir kultūros bendruomenė, (jau nekalbu apie mūsų darbuotojus) tikrai norėtų tai žinoti. Daugiau lietuvių kūrėjų? Nuolat girdėdamas tokius, karts nuo karto viešojoje erdvėje pasigirstančius nepasitenkinimus iš Lietuvos kūrėjų ir atlikėjų pats įtraukiau tokį punktą į naująją programą. Atstatyti nuimtus pastatymus? Tai – kaip suprantu, gali būti vienintelis programų skirtumas padėjęs laimėti kandidatui. (Nesiplėsiu, kodėl kai kuriuos net ir vykusius pastatymus kartais tenka nuimti). Gal yra kitaip, bet kas gali žinoti, jei žmonės priėmę sprendimą tyli kaip prisisėmę į burną vandens, o ministras kalba itin abstrakčiai.
Sukilęs rezonansas teatre ir visuomenėje man vis tik įžiebė nemažai įtarimų kultūros ministerijos sudarytos komisijos teisėtumu. Komisijos nariai, galimai asmeniniais ryšiais susiję su naująja vadove, pats komisijos sudarymo principas...
Gyvename teisinėje valstybėje, taigi pasitaręs su savo advokatu išsiunčiau savo klausimus ministerijai. Ir čia nutiko tai, ko tikėjausi mažiausiai. Iš karto po mano išsiųstų klausimų mane pasiekė kultūros ministro pasirašytas raštas, kurio negaliu vertinti niekaip kitaip, kaip spaudimu neteikti apeliacijos. Jame rašoma, jog ministerija viešojoje erdėje pastebi nuomonių žiūrovų, kuriems nepatinka prieš spektaklį orkestro atliekamas gedulingas maršas ir teigiama, jog tai kenkia teatro reputacijai. Taigi, ką anot ministro, turėčiau daryti aš kaip teatro vadovas? Neleisti darbuotojams reikšti savo nuomonės? Duoti jiems įspėjimus? Savo ruožtu, aišku, užklausiu ministerijos rekomendacijų, kaip teatras turėtų pasielgti tokioje situacijoje su darbuotojais ir lauksiu jų atsakymo. Nesu politikas ir šita situacija mane labai gasdina, nejaugi tikrai grįžtame į gūdžią praeitį?
Daugelis darbuotojų yra dirbę su naujai paskirta teatro vadove, todėl natūralu, kad žino apie jos vadovavimo stilių. Bet juk tai ne apie tai. Man be galo skaudu ir pikta girdėti, kad tie žmonės, kurie šiuo metu taip aiškai reiškia savo nuomonę, yra kaltinami pokyčių baime ar baime būti atleistais. Tai yra karta, kuri nebebijo, tai yra karta, kuri kalba todėl, kad nebebijo. Ir tikiu, kad šio balso taip lengvai užtildyti nepavyks. Yra teisiniai keliai, jais ir vadovausimės. Liūdina tik tai, jog vis dar yra manančių, kad laisvą žmogų galima taip lengvai užtildyti ir taip lengvai manipuliuoti jo baime.
Šiuo metu teatre du darbuotojai, tikiu, kad savo iniciatyva, skambina kolegoms ir kviečia nesipriešinti naujai ateinančiai vadovei. Galiu drąsiai ir atvirai pasakyti, kad tikrai neslopinčiau tokios jų valios ir požiūrio, jei jis būtų reiškiamas viešai.
Atvirai pareiškiu, jog kaip žmogus ir lyderis tikintis laisva valia ir teisiniais valstybės valdymo principais, niekada nevaržysiu žmonių teisės išreikšti savo nuomonę, jei tai neprieštarauja LR įstatymams ir teisės aktams, kad ir kokia ta nuomonė bebūtų“, – rašo J. Sakalauskas.
Kultūros ministras: tai priminimas direktoriui jo funkcijų
Kultūros ministras S. Kairys, paklaustas, kaip reaguoja į tokius J. Sakalausko teiginius, sakė, kad jam labai sunku sureaguoti, kai kažkoks teiginys tiesiog išmetamas su kažkokiomis savomis interpretacijomis.
„Tai priminimas esamam direktoriui jo funkcijų, priminimas, kad žiūrovo interesas yra aukščiausiai, kad scena yra šventas reikalas. Iš tikrųjų atsiranda ir daugiau besipiktinančių – tas nesako, kad turi būti kažkaip ribojama kita nuomonė ar protestai, bet kai žmonės ateina, sumokėję už bilietus, į spektaklį, tikrai ne visi nori dalyvauti kokiam nors performanse. Antra, čia jau atsiranda rimti dalykai apie asmens duomenų apsaugą. Ne kiekvienas gi nori būti filmuojamas, kai po to kažkur socialiniuose tinkluose tie video sklando. Džiaugiuosi, kad po to rašto truputėlį irgi stebime, kad ir dingo kai kurie įrašai. Aš kaip ir daug kartų sakiau, visoje šitoje istorijoje pirmiausia kažkaip reikėtų gerbti įstatymus, gerbti patiems save – tikrai yra visos civilizuotos priemonės aiškintis, ginčytis, ar diskutuoti dėl vienų ar kitų nesutarimų. Ministerija tikrai nesikiša visur, bet kai yra lemiami kažkokie momentai, ta nuomonė turi būti pasakyta, pareiga priminta“, – kalbėjo ministras.
„Aš dar kartą pasikartosiu, yra sąmoningai bandoma uždėti akcentą, kad kažkas neįvertino to, ką iki šiol darė teatras. Bet dar kartą priminsiu, kad mes nekalbame apie vadovo atleidimą iš pareigų, už jo, tarkime, blogą darbą. Tiesiog turbūt mokomės gyventi su ta reforma, kuomet nacionalinių įstaigų vadovams atsirado kadencijos, ir dabar turime tokį procesą, kai tos kadencijos pirmosios baiginėjasi ir yra konkurso elementas, kuris, neabejoju, kelia ir tam tikras įtampas. Bet vėlgi, mūsų pareiga yra užtikrinti, kad tas procesas, nepaisant spaudimo, nepaisant įvairių nuomonių, įvertinus net praeityje kilusias kažkokias problemas ir niuansus, tas procesas būtų aiškus ir labai norėčiau, kad jis būtų gerbiamas“, – sakė S. Kairys.
