Benas Lyris – netradicinis dvasininkas, kuris savo mintimis aktyviai dalinasi socialiniuose tinkluose, kur turi tūkstančius sekėjų, ir rašo knygas, kurių visos tampa bestseleriais, tad akivaizdu, kad jos turi savo skaitytojus. Naujausioje jo knygoje „365 įkvėpimai mylėti“ skaitytojai ras po švelnumo ir meilės kupiną citatą kiekvienai metų dienai. Puiki dovana mamai, močiutei ar bet kam, kam norisi kasdien prisiminti paprastas, bet svarbias gyvenimo tiesas.
Fredrickas Backmanas – labai populiarus švedų autorius, labiausiai išgarsėjęs romanu „Gyveno kartą Uvė“, pagal kurį buvo sukurtas filmas, o praėjusių metų pabaigoje pasirodė ir jo Holivudo adaptacija „Gyveno kartą Oto“ su Tomu Hanksu.
„Bet šis autorius tikrai nėra iš tų, kurie parašo tik vieną kūrinį. „Nugalėtojai“ yra jau dešimtasis jo romanas. Iš tikrųjų jis netgi yra tęsinys dviejų ankstesnių knygų „Lokių miestas“ ir „Mes prieš jus“, bet jį galima skaityti ir atskirai. Aš taip ir dariau ir man tai visiškai nekliudė“, – patikino J. Žuolytė.
Knygos siužetas sukasi apie du miestelius, Bjornstadą ir Hedą, kurie yra visiškai pamišę dėl ledo ritulio.
„Bet iš tiesų tai yra tik fonas – aš, tiesą sakant, sportui esu visiškai abejinga ir tai buvo visai nesvarbu. Backmanas pasakoja apie miestelio gyventojus – žaidėjus, jų tėvus, trenerius, politikus, gaujų narius, medžiotojus, automechanikus, gaisrininkus, akušeres, visus, kurie, atrodytų, neturi nieko bendro, bet iš tikrųjų visada yra kažkaip susiję. Ir nors tie miesteliai mažyčiai, esantys viduryje miškų, tokie, kur žmonės kartais tikisi rasti tą vadinamą paprastą gyvenimą, net čia taip nėra. Čia yra ir smurto, ir labai skaudžių nusikaltimų, korupcijos, intrigų, nelaimių, bet ką visada turi Backmanas, tai ypatingai išjaustą ir išreikštą žmogiškumą. Kai kurie veikėjai tikrai atrodo neigiami ir jų veiksmai tai atspindi, bet Backmanas vis parodo ir kokią nors jų šviesią pusę, arba leidžia suprasti, kad ta tamsa neatsirado iš niekur, kad gal jiems irgi kažkas labai skauda ar kad gal jie tik apsimeta piktadariais, nes patys taip jaučiasi saugiau. Tad knygoje pasaulis nėra vaizduojamas kažkokiomis rožinėmis spalvomis, bet su labai daug atjautos, meilės žmogui, visiems klystantiems ir su tikėjimu, kad net ir po baisiausių tragedijų gyvenimas tęsiasi“, – pasakojo J. Žuolytė.
Pernai knygų mylėtojų platformos „Goodreads“ skaitytojai „Nugalėtojams“ skyrė trečią vietą tarp geriausių romanų.
„Gliukozės revoliucija“ – prancūzų mokslininkės, biochemikės Jessie Inchauspe knyga, kuri sako, kad jos aistra visada buvo kalbėti apie sudėtingus dalykus paprastai.
„Jos susidomėjimo sritis – gliukozė ir kaip mūsų organizmą veikia jos šuoliai. Daug kas galvoja, kad gal čia tik tiems, kas serga diabetu svarbu, bet toli gražu ne – skaičiuojama, kad apie 90 proc. žmonių iš tikrųjų nėra subalansavę savo gliukozės kreivės, o dėl to kyla įvairiausios problemos, kartais – labai rimtos ligos, kartais tokie atrodo neišvengiami dalykai, kaip mieguistumas, nuovargis, nemiga, skrandžio ar odos problemos, nerimas, daugybė kitų. Ir labai daug jų, autorė sako, galima išspręsti sureguliuojant gliukozę“, – pasakojo J. Žuolytė.
Knyga sudaryta iš kelių dalių – mokslinio paaiškinimo, kas yra gliukozė, kodėl kenkia jos šuoliai ir praktinių patarimų, kurie, smagiausia, nėra kažkokie labai drastiški. Tad knyga susidomės tie, kas svajoja numesti svorio, nori išspręsti sveikatos problemas ar tiesiog geriau jaustis.
Waris Dirie – iš Somalio kilęs modelis, aktorė, autorė ir žmogaus teisių aktyvistė, kovojanti su mergaičių apipjaustymu. Waris gimė gausioje kupranugarių augintojų šeimoje, kurie dėl vandens stygiaus nuolat klajojo po šalį. Kai tėvas sugalvojo ją ištekinti už gerokai vyresnio vyro, ji pabėgo ir susikūrė sėkmingą gyvenimą Vakaruose. Apie tai ji rašė per visą pasaulį plačiai nuskambėjusioje knygoje „Dykumų gėlė“, o knygoje „Dykumų aušra“ ji po 20 metų vėl grįžta į Somalį.
„Neįtikėtina kelionė, prasidedanti jau nuo to, kai avialinijos aiškina, kad ten skristi nesaugu, tačiau ji visgi pavyksta. Sugrįžusi į Somalį su jau vakarietiška patirtimi ji viską mato kitaip, atvirai pasakoja apie negerus dalykus, tačiau neteigia, kad viskas yra tik blogai – atvirkščiai, kai kurių dalykų ir mes galime pasimokyti iš jos šalies ir kultūros“, – kalbėjo J. Žuolytė. Knyga patiks visiems, besidomintiems egzotiškomis šalimis, kultūrų skirtumais, žmogaus teisėmis ir neeilinių asmenybių biografijomis.
Ernstas Hansas Gombrichas – garsus meno istorikas. Pirmą kartą jo knyga „Meno istorija“ buvo išleista dar 1950 metais, po to sulaukė 16 leidimų, daugybės vertimų į kitas kalbas. Ši knyga – tai gidas po dailės ir architektūros pasaulį. E. H. Gombrichas pats sako rašęs šią knygą galvodamas pirmiausia apie jaunimą, tik atrandantį meno pasaulį, bet net jei kalbama ne jiems, jis laikosi principo nekalbėti per sudėtingais menotyros principais, nežiūrėti iš aukšto. Be to, jis laikosi principo rašyti tik apie tuos meno kūrinius, apie kuriuos gali ne tik kalbėti, bet ir parodyti, tad ši knyga virsta nuostabaus grožio meno kūrinių albumu kartu su jų istorija.
„Man labiausiai patiko, kad joje yra pateiktos susistemintos žinios. Kai informacijos yra tiek daug, lengva pasiklysti, o čia nuosekliai, aiškiai išdėstoma, kas, kada, kur ir kodėl vyko meno istorijoje. O dar kai įvertini, kad autorius knygą rašė, kai nebuvo galimybės nuotraukų ieškoti tiesiog „Google“, tampa dar įspūdingiau suvokus, kokio mastelio darbą jis nuveikė“, – sakė J. Žuolytė.
