„Keturios įstabios knygos labai skirtingiems skoniams, nuo jaunimo iki vyresnio amžiaus, nuo romanų iki saviugdos ar mokslo populiarinimo“, – sakė ji.
Sunkiausia, bet, V. Maskvytės manymu, turinti didžiausią praktinę naudą – Molly West Duffy ir Liz Fosslien knyga „Septynios didžiosios emocijos“. Kaip išduoda knygos paantraštė, ši knyga pasakoja, kaip jaustis, kai ne viskas yra gerai.
„Labai svarbu pabrėžti, kad šita knyga yra apie tas neigiamas, nepatogias, sunkias emocijas. Šitoje knygoje autorės renkasi kalbėti apie pyktį, perfekcionizmą, savęs lyginimą su kitais, netikrumo jausmą, neviltį, apgailestavimą – apie tokias emocijas, kurių mes paprastai norime išvengti, nes jos kelia nepatogumą ir iš tikrųjų dažnai nežinome, kaip su jomis būti. Bet ką aš pati esu atradusi, kad iš kiekvienos iš šitų emocijų mes galime išpešti labai didelę naudą. Tai tokia praktinė knyga su daug lentelių, patarimų, pamokymų, iliustracijų, o autorės rašo labai lengvai, šmaikščiai ir smagiai“, – pasakojo V. Maksvytė.
„Visiems tiems, kurie nori daugiau sužinoti apie neigiamas emocijas, kaip jas paversti savo draugėmis, kaip jas išnaudoti, įdarbinti, galų gale paleisti – tai tikrai galėtų būti ta knyga, lengvai apie sunkius dalykus, tiems, kas ieško saviugdos knygų“, – pridūrė ji.
Iš anglų kalbos vertė Eglė Černiauskaitė.
Žinomos autorės, psichoterapeutės Carol S. Dweck „Sėkmės psichologija“ – ne naujiena, bet visiškas bestseleris, 2017 m. išleistas pavadinimu „Tu gali“, o dabar perleistas nauju vardu.
„Tai knyga apie mūsų mąstyseną ir kaip ją pakeisti. Knygos pagrindinė žinutė ta, kad pasaulyje žmones galima, grubiai sakant, rūšiuoti į tokios sustingusios mąstysenos žmones, kurie mano, kaip jau yra, koks esu, tai manęs, kaip sako, net karsto lenta neištiesins. Ir yra žmonės, kurie žino, kad visko galima išmokti, kurių mąstysena yra augimo, mokymosi, kintanti, jie žino, kad jie nėra ta lenta, žino, kad yra galimybės, potencijos, kurias gali išnaudoti. Verslas, tėvystė, mokykla, santykiai – autorė apžvelgia labai daug aspektų, visuose pasiremdama labai solidžiais moksliniais tyrimais, didžiausių verslų, sportinių sėkmių istorijomis, nuo seniausių laikų iki dabar, atskleidžia, kaip ta mūsų sėkmė priklauso nuo mūsų augimo mąstysenos, kaip ją galime ugdyti ir treniruoti“, – pasakojo literatūros ekspertė.
„Tai knyga, kuri jau yra klasika: aš visiškai tikiu, kad smegenys yra neuroplastiškos ir mes galime labai daug ko išmokti“, – sakė ji.
Iš anglų kalbos vertė Gediminas Auškalnis.
Suzanne Simard „Miško išmintis“ tiks ne tik tiems, kurie bėga į mišką ieškoti ramybės, bet ir visiems tiems, kurie domisi šiuolaikiniu mokslu, bando suprasti, kaip funkcionuoja šitas pasaulis, domisi ekologija ir stipriomis žmonių istorijomis.
„Suzanne Simard yra garsiausia pasaulyje ekologė, miškų tyrinėtoja, mokslininkė: čia yra ir jos pačios istorija, tikrai labai jautrus ir švelnus pasakojimas. Nuo mažų dienų Kanados miškuose auga maža mergaitė, šeimoje, kur daugybė kartų yra medkirčių šeimos – ji yra miškų vaikas, augdama taip pat pradeda dirbti miškuose, tačiau turi tokį ypatingą pastabumą ir santykį su miškais, klausia savęs, kodėl yra taip arba kitaip, ir tampa mokslininke, miškų tyrinėtoja. Iš tos, kuri kerta miškus, ji tampa ta, kuri tyrinėja ir gina miškus, ir jos atradimai yra nuostabūs“, – pasakojo V. Maksvytė.
„Ji atranda, kad miškas nėra tiesiog paskirų medžių rinkinys – tai yra gyva sistema. Nuo pradžių parašyta, kaip ji išrauna mažą medelį ir pastebi, kad jo šaknelės susijusios su grybų šaknimis, ir nuo to tokio pastebėjimo ji pradeda tyrinėti ir atranda, kad miškas bendrauja, komunikuoja tarpusavyje, visa tai daro per grybinius tinklus, taip, kaip mūsų smegenyse neuronai skleidžia tas pačias medžiagas, neuromediatorius. Miške netgi egzistuoja medžių motinos, tai yra, tokie dideli seni medžiai, kurie yra tų tinklų centre ir kurie saugo savo jaunuosius medelius, perduoda savo išmintį. Labai pilna knyga, taip po truputį skaitoma, labai įspūdinga, ir mėgstantiems, mylintiems miškus, norintiems juos geriau pažinti, ir mėgstantiems biografines knygas – tikrai tiks lėtiems vasaros skaitiniams“, – sakė ji.
Iš anglų kalbos vertė Margarita Bautrėnienė.
Dar viena Kanados autorė – Mary Lawson.
„Kanada įspūdinga savo gamta, savo kultūra, tad nieko keisto, kad romane „Varnų ežeras“ atrasime Kanados gamtą. Tai antrasis autorės romanas lietuvių kalba, o pirmasis, „Prieš pirmą sniegą“, buvo nominuotas „Bookerio“ premijai“, – pasakojo V. Maksvytė.
„Šis „Varnų ežeras“, labai panašiai kaip ir „Miško išmintis“, mus nukelia į Kanados miškus, į laukinėje gamtoje egzistuojančią nedidelę gyvenvietę, prie ežerų, didžiulių karjerų, kur gyvena šeima, tėtis, mama ir keturi vaikai. Vieną dieną tėvai išvažiuoja į parduotuvę ir iš jos negrįžta – įvyksta autoavarija, jie žūva, vaikus bando išsidalinti giminės, bet du vyresnieji broliai, iš kurių vienas jau yra pilnametis, sako ne, mes liekame namuose, aš prižiūrėsiu savo mažąsias seses“, – siužetą atskleidė literatūros ekspertė.
„Mažoji dar visai maža, su vystyklais, ir jie toje gamtoje auga, sukasi kaip išmano, įsistebėdami į detales, ypač pagrindinė šios knygos herojė ir dar vienas jos brolis, kurie yra tokie labai atidūs gamtai, turi mokslininko geną. Knyga pasakojama jau iš trečiosios sesės perspektyvos, kuri šiuo metu yra mokslininkė, ežerų ir jų mikrofloros, mikrofaunos, kas ten gyvena, tyrinėtoja. Ji, būdama suaugusi, bando pabėgti nuo tos savo vaikystės, nes ten yra daug skausmo, bet kartu ji užsiveria ir dabartiniam gyvenimui, santykiui su mylimuoju, santykiui su kitais žmonėmis, yra tokia hermetiška, uždara. Ir romanas pasakoja jos atsivėrimo, santykių atkūrimo istoriją. Tai toks tikrai labai skaidrus, mielas romanas, visiems tiems, kas yra pasiilgę grožinės literatūros, ir vėlgi tiems, kurie mėgsta gamtą, tą pačią Kanadą“, – sakė V. Maksvytė.
Iš anglų vertė Eugenijus Ališanka.
