Gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis pranešime žiniasklaidai dalinasi patarimais, kaip atjausti save sunkiu laikotarpiu, o leidykla VAGA – rekomendacijomis knygų, kurios šventiniu metu gali tapti viena iš terapijos formų.
Pats sau geriausias draugas
Išgyvenant sunkų laikotarpį, psichoterapeutas D. Jakučionis pirmiausia pataria nebėgti nuo sudėtingų jausmų ir juos priimti.
„Kartais, kai jaučiamės blogai, bandome pabėgti ir pasislėpti nuo sunkumo. Šito nereikėtų daryti, – pažymi pašnekovas. – Kitas žingsnis – pastebėti aplinką ir atkreipti savo dėmesį į tai, kad ne man vienam yra sunku. Mums visiems būna sunku ir aš nesu vienas su savo sunkumu, su šita bėda. Tai bendražmogiškas dalykas“.
Psichoterapeuto teigimu, svarbu atjausti save ir elgtis su savimi kaip su geriausiu draugu: „Jei sutikčiau draugą, kuris jaučiasi taip pat, kaip aš dabar, ką aš jam pasakyčiau, kaip paguosčiau? Gal tiesiog su juo pabūčiau, išklausyčiau. Lygiai taip pat galiu elgtis su savimi, bet kartais su savimi elgiamės kaip su priešu. Visgi jei žvelgčiau į save su gerumu, kaip į geriausią draugą, tai pastebėčiau, kad yra žmonių, kurie mane myli, nepaisant to, kad dabar jaučiuosi vienišas ar negaliu su jais pasimatyti“.
Pasak D. Jakučionio, objektyvumo įvedimas – „yra kitaip, nei dabar galvoju, yra žmonių, kuriems rūpiu“ – padeda sąmoningai stebėti minčių eigą ir sau padėti.
Knygos kaip terapijos forma
Vienas iš būdų geriau pažinti save ir atrasti atsakymus į sudėtingus klausimus – atsiversti tinkamą knygą. D. Jakučionis pasakoja, kad paauglystėje skaitydamas populiariosios psichologijos knygas gavo nemažai atsakymų į rūpimus klausimus.
„Sveikintinas dalykas, jei žmonės atranda tinkamų knygų ar susitapatina su knygų veikėjais. Tai gali būti ne tik psichologinė, bet ir grožinė literatūra. Svarbu nesijausti vienišam sunkioje situacijoje“, – teigia pašnekovas.
Leidykla VAGA rekomenduoja kelias knygas, kurios gali padėti išgyventi sudėtingus jausmus artėjant šventėms.
Laisvi nuo nerimo: nauji moksliniai tyrimai, padedantys atpažinti, valdyti nerimą ir išsivaduoti iš jo ciklų (aut. Judson Brewer)
Nerimas nevaikšto vienas. Jis mėgsta draugų kompaniją. Nerimas neatsiranda tiesiog iš niekur. Jis gimsta (Judsonas Breweris).
Gyvename itin neramiais laikais. Kaip visuomenė susidūrėme su pandemija, kaip privatūs asmenys išgyvename problemas darbe, namuose, augindami vaikus; stengiamės atsispirti norui kas vakarą nusiraminti atsikemšant vyno butelį, jaučiame, kad visko – tiesiog per daug, prarandame kontrolę.
Nerimas dažnai suvokiamas kaip būsena tarp lengvo nuogąstavimo ir visiškai užvaldžiusios panikos. Tačiau jis taip pat yra priklausomybių ir blogų įpročių variklis – viena iš emocinio valgymo, atidėliojimo, blogų naujienų naršymo internete, įnikimo į socialinius tinklus priežasčių. Be to, nerimas kyla kaip tik toje smegenų dalyje, kuri priešinasi racionaliam mąstymui. Įstringame uždarame nerimo ir jo varomų įpročių rate, nežinodami, kaip iš jo ištrūkti ir iš kur gauti valios jį įveikti.
Knygoje „Laisvi nuo nerimo“ amerikiečių psichiatras, neuromokslų specialistas Judsonas Breweris, pasitelkdamas naujausius neurologijos laboratorijose ir klinikinėje praktikoje įrodytus metodus, išradingai atskleidžia, kodėl taip sunku ištrūkti iš nerimo pinklių, pataria, kaip laviruoti norint atsikratyti senų, nerimą kurstančių įpročių ir, pasinaudojant dėmesingo įsisąmoninimo metodais, išsilaisvinti iš įsišaknijusių minčių sekos.
Terapijos dzenas: kaip atskleisti gyvenime slypintį gerumą (aut. Mark Epstein)
„Jei esi pratęs gyventi mažame kambaryje, bet staiga atrandi plačią pievą, gali jaustis nesaugiai. Visi manosi norintys laimės, bet gali ir nenorėti. Jie verčiau laikosi įsikibę pasakojimo apie tai, kokie yra ir kas jiems neįmanoma. Laimė nėra priedas prie to, kas jau esi, – ji reikalauja tapti kitokiu žmogumi nei tas, kuris išėjo jos ieškoti.“
Daugelį metų dr. Markas Epsteinas savo asmeninį domėjimąsi sąmoningu gyvenimo būdu ir budizmu bandė atskirti nuo savo darbo. Vis dėlto, vis dažniau atsiverdamas apie savo dvasines patirtis pacientams, nustebo supratęs, kiek daug žmonių tuo norėtų pasidomėti giliau.
Knygoje „Terapijos dzenas“ dr. M. Epsteinas aprašo vienerių metų laikotarpiu vykusias sesijas su pacientais, kuriose atsiskleidė meditacijos ir psichoterapijos dueto galia, suteikianti daugiau vidinės drąsos, ramybės sprendžiant gyvenimo sunkumus ir mokanti dėmesingo įsisąmoninimo. Sujungus du pasaulius – Rytų meditacijos ir Vakarų psichoterapijos – į viena, tarp gydytojo ir paciento užsimezga dvasinė bičiulystė. Joje ir per ją ugdomas suvokimas, kad gyvenimas, kokių problemų jame beiškiltų, yra stebuklingas ir nuostabus vyksmas, kad galima ir verta pasitikėti dalykais, kurie anksčiau neramino ar baugino.
Pats gyvenimas: ko didieji psichologai mus moko apie gyvenimo pilnatvę (aut. Frank Tallis)
Gyvenimo prasmė yra paslaptis, kurios turbūt neįmanoma įminti, tačiau ko apie jos paieškas mus moko iškiliausi psichologijos mokslo autoritetai?
Mokslas, technologijos ir vakarietiškoji liberali demokratija itin paveikė mūsų gyvenimo kokybę. Lyginant su ankstesnėmis kartomis, turime beprecedentį lengvai pasiekiamos informacijos kiekį, daug asmeninės laisvės, materialių patogumų ir turto. Ir vis dėlto, dar prieš pandemijos šoką, žmonės vis dažniau jautė depresiją, nerimą, pilnatvės stoką. Materialios aplinkybės darėsi vis geresnės, o gyvenimas – sudėtingesnis. Knygų lentynos lūžta nuo savipagalbos instrukcijų, internete apstu įžymybių ir nuomonės formuotojų patarimų, tačiau kiek jų iš tiesų suteikia prasmingų ir praktiškų atsakymų – tokių, kurie atlieptų skeptiškų žmonių, gyvenančių modernioje ir technologiškai pažangioje kultūroje, mąstyseną ir bent iš dalies atsakytų į mus visais laikais kamavusius pagrindinius gyvenimo klausimus: kas aš esu? Kodėl aš čia? Kaip man gyventi?
Britų autorius dr. Frankas Tallisas knygoje „Pats gyvenimas“ pristato visame pasaulyje garsių psichologijos mokslo šviesuolių – Sigmundo Freudo, Ericho Frommo, Carlo Gustavo Jungo, Alfredo Adlerio ir daugelio kitų – indėlį, siekiant atrasti atsakymus į svarbiausius gyvenimo klausimus ir įrodyti, koks neįtikėtinai vertingas ir vis dar nepakankamai įvertintas yra psichoterapijos praktikos poveikis žmonių mąstysenai ir jausenai.
Vidinis traumos pasaulis: archetipinė žmogaus dvasios gynyba (aut. Donal Kalsched)
Garsiausioje savo knygoje Donaldas Kalschedas neria į vidinio traumos pasaulio, koks jis skleidžiasi per sapnus, fantazijas ir psichoanalizės vyksme dalyvaujančių pacientų pastangas, gelmes; siekia parodyti, kaip žmogaus psichika atsiliepia į žalojančius gyvenimo įvykius: kas vyksta vidiniame pasaulyje, kai išoriniame gyventi tampa nepakeliama, ką apie vidinius psichikos objektų vaizdinius mums sako sapnai, ir, galiausiai, ką tie vidiniai vaizdiniai ir fantazijos kūriniai byloja apie stebuklingą gyvenimą gelbstinčią gynybą, leidžiančią išgyventi žmogaus dvasiai, kai grėsmę jai ima kelti griaunamoji traumos galia. Ieškant įžvalgų, knygoje dažnai gręžiamasi į C. G. Jungo teoriją ir praktiką.
Dr. Donaldas Kalschedas (g. 1943) – klinikinis psichologas ir C. G. Jungo analitinės krypties psichoterapeutas, dėstantis JAV universitetuose, skaitantis paskaitas užsienio šalyse, užsiiminėjantis privačia praktika Albukerkėje, Naujosios Meksikos valstijoje. Jo mokslinių tyrinėjimų laukas – ankstyvosios traumų patirtys, vidinė savisaugos sistema ir archetipiniai gynybos mechanizmai, padedantys išvengti trauminio nerimo.
Ko mes norime: kelionė per dvylika mūsų giliausių troškimų (aut. Charlotte Fox Weber)
Slaptus norus ir troškimus dažnai slepiame „skrynioje po devyniais užraktais“. Kas nutinka, kai kilsteliame jos dangtį?
Psichoterapeutės Charlotte Fox Weber klientų gyvenimai ir problemos – skirtingos, tačiau kiekvienas jų kelia vieną ir tą patį klausimą: ko AŠ iš tikrųjų noriu?
Įžvalgų ir empatijos kupina autorės knyga „Ko mes norime“ kviečia į kelionę per dvylika giliausių norų ir troškimų – meilę, galią, laisvę, bendrystę ir daugelį kitų – taip atverdama mums tai, kas vyksta už uždarų privačios praktikos durų. „Ko mes norime“ drąsina tiesų ir atvirą žvilgsnį į norus, kurie sieja mus visus; parodo, kaip svarbu gebėti suprasti ir išreikšti savo troškimus; pasiūlo praktinių patarimų, kaip kokybiškai ir visapusiškai gyventi.
Pagauti didžiąją žuvį: meditacija, sąmonė, kūrybingumas (aut. David Lynch)
Mažos žuvelės plaukioja paviršiuje, o didelės – gerokai giliau. Jei žvejosi dar gilesniuose vandenynuose – savo sąmonėje, – pagausi didesnę žuvį.
Taip, tai to paties kino mistiko, „Tvin Pykso“ ir kitų aksominių sapnų bei sąmonės labirintų režisieriaus, tapytojo, spektaklių ir muzikos kūrėjo Davido Lyncho autobiografinė knyga. Joje apmąstomas kūrybinis jo gyvenimo nuotykis, to ištakos bei įkvėpimo šaltinis – meditacija.
Aptardamas kone visus savo filmus ir apskritai kūrybos principus autorius detaliai ir įtaigiai pasakoja apie tai, kaip transcendentinė meditacija (TM) išvedė jį į kūrybinę ir asmeninę tiesiąją – grynosios sąmonės, savęs, link.
