Anthony Horowitz „Apie šarkų žmogžudystes“ – dvigubas galvosūkis detektyvų mėgėjams: romanas romane, kur redaktorė, skaitydama naują leidyklai atsiųstą rankraštį, pamažu pati tampa detektyve. Netradicinis stilius, naujai interpretuojantis klasikinį Agathos Christie nusikaltimų žanrą, detektyvu meistriškai paverčia ir kiekvieną skaitytoją.
Kai Sjuzana Railand gauna redaguoti naują Alano Konvėjaus romaną, ji yra įsitikinusi, kad ši knyga mažai kuo skirsis nuo ankstesnių autoriaus darbų. Su Konvėjumi ji dirba jau gana seniai, tad puikiai pažįsta pagrindinį jo knygų personažą – detektyvą Atiką Piundą, narpliojantį painius ir sukrečiančius mažų Anglijos miestelių nusikaltimus.
Kaip ir daugumoje detektyvų, naujausiame Konvėjaus romane netrūksta nei aukų, nei įtampos, nei įtartinų personažų. Tačiau didžiausia intriga užsimezga Sjuzanai supratus, kad rankraštyje trūksta paskutinio skyriaus, kuriame atskleidžiama, kas įvykdė nusikaltimą, o rašytojas netikėtai miršta. Konvėjaus atsisveikinimo laiškas dar labiau sustiprina Sjuzanos įtarimus, kad visa ši istorija toli gražu nėra tokia paprasta, kokia atrodo iš pirmo žvilgsnio. Moteris leidžiasi į kelionę, kad išsiaiškintų tiek staigios Konvėjaus mirties, tiek paskutinio jo romano paslaptis.
„Tai yra tokia knyga, kur iki pabaigos spėlioji, kas čia įvyko, abiejose knygose – ir, kaip priklauso tikrai detektyvui, iki paskutinės minutės neatspėji“, – pasakojo J. Žuolytė.
2011-aisiais Anthony Horowitz sulaukė ypatingo pripažinimo: Arthuro Conan Doyle'io fondas jį pasirinko kaip oficialų Šerloko Holmso istorijos tęsėją. „Jam išties labai tinka šis apibūdinimas“, – sakė „Delfi Kultūros“ redaktorė.
Elena Leontjeva – žinoma ekonomistė, buvusi Valdo Adamkaus patarėja, skaitytojams pristatė savo grožinės literatūros kūrinį „Turgaus aikštė, arba Dviejų Žanų istorija“.
„Kurį laiką autorė buvo dingusi iš viešojo gyvenimo, ir, ką ji veikė, pasirodo, du dešimtmečius rašė šitą knygą“, – kalbėjo J. Žuolytė.
Ji pasakojo, kad knygoje, kaip galima suprasti iš pavadinimo, pasakojamos dviejų Žanų istorijos, vykstančios labai skirtingais laikais.
„Viena yra Žanos d`Ark istorija, kita istorija vyksta šiais laikais. Bet kokiais laikais gyvenančioms moterims, ko nors siekiančioms, tenka parodyti savo stiprybę ir dvasią. Šioje knygoje yra ir detektyvo elementų, ir meilės intrigų. Intriguojantis skaitinys, intelektualus romanas, žavintis labai muzikaliu, išieškotu tekstu“, – sakė J. Žuolytė.
Žana d'Ark ateina tarsi iš niekur ir pakeičia viso žemyno istoriją. Jos gyvenimas kupinas dramatiškos įtampos: Orleano išvadavimas, paslaptingi balsai, dvaro liaupsės ir intrigos, paėmimas į nelaisvę ir didvyriška mirtis ant laužo. Iš kur kukli mergina semiasi dieviškosios galios?
Mūsų laikų Žanos istorija alsuoja prancūziškąja dvasia, kerinčia alchemija, lemtinga meile dirigentui. Epochų lūžis iškelia moterį į politinio olimpo viršūnę ir verčia atrasti prigimtinius naujos santvarkos dėsnius.
Žanos d'Ark misija trunka 2 metus ir 2 mėnesius, tokiu pat ritmu teka ir Žanos Santare gyvenimas. Romane viduramžių dvaro paslaptys meistriškai susipina su šių dienų demokratija apnuogindamos amžinąjį valdžios magnetizmą.
Norvegų rašytoja Herbjørg Wassmo puikiai pažįstama literatūros mylėtojams visame pasaulyje. 2000 metais pasirodęs autorės romanas „Septintas susitikimas“ yra kiek kitoks nei įprasta. Čia rūstų ir tragišką „Toros“ ir „Dinos“ knygų koloritą keičia šviesesni tonai, bet nė kiek ne mažiau audrinantys skaitytojų jausmus.
Ruta ir Gormas pirmą kartą susitiko dar vaikystėje. Tas susitikimas Rutos smilkinyje paliko randą, o Gormo širdyje pasėjo nepaaiškinamą smulkutės ilgakasės tamsiaakės mergaitės ilgesį. Tačiau jų pasauliai – tarsi du nesusiekiantys indai. Meniškos prigimties Ruta kilusi iš neturtingos šeimos, gyvenančios nedidelėje saloje Norvegijos šiaurėje. Subtilus ir uždaras Gormas – klestinčio prekybininko sūnus iš žemyninės Norvegijos.
Gyvenimo keliai juos suveda dar ne kartą, o kiekvienas susitikimas sujaukia mintis ir įsismelkia į širdį. Ruta ir Gormas skirti vienas kitam, bet tie šeši susitikimai per daugybę metų jųdviejų taip ir nesujungė. Kliudė atstumas, santuokos, vaikai, netektys ir skausmas. Regis, jie turi kone viską, tačiau jaučiasi vieniši, gyvena ilgėdamiesi kažko artimo, šilto, mylimo. Kažko savo.
Galbūt septintas jųdviejų susitikimas bus kitoks. Gal pasaulinio garso dailininkė Ruta Neset ir tėvo verslą sėkmingai tęsiantis Gormas Grandė išsivaduos iš praeities šešėlių ir žengs bendros ateities link? O gal jiems tiesiog nėra lemta būti kartu?
Visuotinio pripažinimo sulaukusių savo memuarų „Mano istorija“ tęsinyje „Mūsų šviesa. Ištverti neramius laikus“ buvusi JAV pirmoji ponia Michelle Obama dalijasi kasdienio gyvenimo išmintimi ir veiksmingomis strategijomis, padedančiomis šiais neramiais laikais neprarasti vilties ir išlaikyti dvasinę pusiausvyrą.
Michelle Obama pasakoja skaitytojams dar negirdėtas istorijas iš savo gyvenimo, pateikia vertingų įžvalgų apie permainas, iššūkius bei galią ir sako tikinti, kad skleisdami savo šviesą kitiems, galime atverti mus supančio pasaulio turtingumą ir neišnaudotas galimybes, atrasti gilesnių tiesų ir naujų pažangos kelių. Kalbėdama iš savo – motinos, dukters, žmonos, draugės ir pirmosios ponios – patirties, ji dalijasi savo įpročiais ir principais, įgytais ir susikurtais siekiant sėkmingai prisitaikyti prie permainų ir įveikti įvairias kliūtis.
Naujajame bestseleryje „Mūsų šviesoje“ autorė atvirai ir nuoširdžiai kalbasi su skaitytojais, nagrinėdama daugeliui iš mūsų aktualius klausimus: kaip susikurti sąžiningus ir tvarius santykius? Kaip žmonių skirtumuose rasti stiprybę ir bendrystę? Kokias priemones naudojame, kai imame abejoti savimi ir jaučiamės bejėgiai? Ką darome, kai ši našta mums ima atrodyti per sunki?
„Knygoje M. Obama dalinasi savo įspūdžiais, refleksijomis apie savo gyvenimą jau pasibaigus jos, kaip pirmosios JAV ponios kadencijai, prisimena vaikystę, pasakoja, kas jai padeda likti stipriai užklupus sunkumams. Ji prisipažįsta, kad net būdama viena įtakingiausių pasaulyje moterų, kartais jaučiasi bejėgė, kad negali kažko padaryti, ir atskleidžia, kokių priemonių tada imasi. Tiks kiekvienai, kuri ieško vidinės stiprybės“, – pasakojo J. Žuolytė.
Dianos Gabaldon knygų serija „Svetimšalė“ yra tikras reiškinys, viena sėkmingiausių knygų serijų literatūros istorijoje – visame pasaulyje parduota daugiau nei 50 milijonų egzempliorių. „Puikiai tiks gyvenimiškų dramų mėgėjams, bet kuriems patinka mistika, nes tai tokia istorija, kur yra ir kelionių laiku, ir tikros istorijų intarpų, ir, žinoma, meilės istorija“, – knygą pristatė „Delfi Kultūros“ redaktorė.
Pagal šias knygas, vadinamas škotiškais „Sostų karais“, yra pastatytas populiarus „Netflix“ serialas „Outlander“. Iš viso šią seriją sudaro 9 knygos, o šiuo metu lietuviškai yra išleistos keturios: „Svetimšalė“, „Laumžirgis gintare“, „Keliautoja“, „Rudens būgnai“.
1945-aisiais Klerė Randal, buvusi medicinos sesuo, grįžta iš karo ir su vyru Frenku nukeliauja į Škotiją. Istorikas Frenkas sumano paieškoti žinių apie čia gyvenusį savo protėvį, o Klerę sudomina vietinė augalija. Vaikštinėdama po apylinkes, ji netyčia paliečia senovinio akmenų rato luitą ir persikelia laiku į 1743-iųjų Škotiją, draskomą klanų nesantaikos ir karo.
Klerės, paslaptingų ir nesuvokiamų jėgų nublokštos į praeitį, likimas neatsiejamai susipina su Makenzių klanu. Ji prieš savo valią įsipainioja į dvarininkų ir šnipų intrigas, įsukama į to meto istorijos dramatiškus įvykius, kyla grėsmė jos gyvybei ir širdžiai. Klerė neatsispiria galantiško škoto Džeimio Freizerio vyriškai jėgai, aistrai ir pasineria į tokią meilę, kokios jai dar neteko pažinti... Klerei tenka rinktis tarp ištikimybės ir aistros, tarp dviejų labai skirtingų vyrų nesuderinamuose pasauliuose.
