Manoma, kad realistinės tapybos atstovas Jonas Mackevičius (1872-1954) Vytauto mūšių scenas ant storos faneros nutapė 1937 metais, įrenginėjant Karininkų ramovę. Estų architektų sukurtas Ramovės projektas, kuriam išrinkti surengtas tarptautinis konkursas, moderniai interpretuoja renesanso architektūros tradicijas. Patriotines aspiracijas turėjo įkūnyti monumentalioji, taikomoji ir dekoratyvinė dailė.
Architekto Jono Kovalskio sumanymu, Vytauto seklyčios interjeras imitavo Lietuvos kunigaikščių laikų gotiką. Dekoratyvus židinys buvo papuoštas Vytauto Didžiojo paminkline lenta, o langai - dailininko Stasio Ušinsko herbų vitražais. Sienos dekoruotos J.Mackevičiaus tapytais pano, vaizduojančiais Vytauto Didžiojo žygius.
Viena J.Mackevičiaus kompozicija “Vytautas ties Juodomis jūromis”, vaizduojanti Vytautą Didįjį ant žirgo, įbridusio į Juodąją jūrą, rasta ir iš dalies restauruota jau anksčiau. Naujausias atradimas - scena “Vytautas prie Naugardo” ir laisva garsiojo Jono Mateikos paveikslo “Žalgirio mūšio” interpretacija.
Pagalbon pasitelkė didžiausius krapštukus
Karinininkų ramovės restauravimo pagal visus paveldo reikalavimus entuziastas, Ramovės viršininkas majoras Gediminas Reutas apie kadaise visas Vytauto seklyčios sienas puošusią tapybą buvo girdėjęs iš tarpukario karininkų ir jų atžalų. Tačiau ilgai niekam į galvą neatėjo, kad po rudų aliejinių dažų (tokiais sovietmečiu daugiausia dažydavo grindis) sluoksniu šie J.Mackevičiaus sukurti pano tebėra.
Centimetras po centimetro tapybos restauratorės Gražinos Samuolytės vadovaujami Kauno kolegijos J.Vienožinskio menų studijų centro studentai ir Vilniaus dailės akademijos absolventai medicininiu skalpeliu atsargiai gramdo viršutinį riebiai užteptų rudų dažų sluoksnį.
G.Samuolytė mane pataisė: restauratorių terminu šis veiksmas vadinamas ne gramdymu, o atidengimu.
Kadangi darbas - itin kruopštus (per dieną žmogui kartais pasiseka atidengti tik po kvadratinį decimetrą pano) restauratorė pagalbon sakė pasitelkusi tik “didžiausius krapštukus”. Devyni jaunieji G.Samuolytės pagalbininkai per keletą mėnesių turėtų iš aliejinių dažų išlaisvinti po jiems “priskirtą” J.Mackevičiaus sieninės tapybos kvadratą.
Ateityje bus unikali salė
“Rudas grindų dažas giliai įsigėręs į visas medžio sporas”, - skundėsi G.Samuolytė. Ji prisipažino “restauracijos požiūriu, bjauresnio darbo nėra turėjusi”. Restauruoti tarpukariu sukurtą pano - sunkiau nei kokias XVII amžiaus freskas. Amžinybės požiūriu, gana neseniai užteptas viršutinis rudų dažų sluoksnis stipriai prikibęs prie labai plono J.Mackevičiaus tapybos sluoksnio. Pano vietas, nuo kurių medicininiu skalpeliu nepavyks atskirti rudojo sluoksnio, teks vėliau valyti tirpikliais.
Atidengti J.Mackevičiaus kūrinių fragmentai fotografuojami, konstatuojant netektis. Į jas atsižvelgdami specialistai vėliau parinks tinkamiausią restauravimo metodiką. Pano taip pat bus padengtas specialiu apsauginiu sluoksniu. G.Samuolytė nesiėmė prognozuoti, kiek laiko užtruks šių kūrinių restauravimas.
Tačiau restauratorė neabejoja, kad ateityje tai bus unikali salė. Patriotizmo apimtas ne tik Karininkų ramovės viršininkas, bet ir G.Samuolytė. Naktimis ji studijuoja Vytauto Didžiojo žygius, kad geriau suprastų J.Mackevičiaus vaizduojamų istorinių scenų aplinkybes.
“J.Mackevičiaus sukurtas pano tikrai buvo tarpukario Lietuvos meninis įvykis”, - įsitikinusi restauratorė.
Pano turi drobių antrininkių
Vytauto Didžiojo žygius vaizduojančios sieninės tapybos atkūrimą profesionali restauratorė vadina svarbia kultūrine misija, labdaros tikslais atliekama iš patriotizmo. “Tikrai nesiplėšom, kad mums už šį darbą daug sumokėtų”, - paaiškino G.Samuolytė.
Manoma, kad anksčiau iš dalies restauruotą sieninės tapybos kūrinį Karininkų ramovėje, vaizduojantį Vytautą Didįjį ant žirgo įbridusio į Juodosios jūros bangas, J.Mackevičius sukūrė pagal savo 1930 metais sukurtą drobę.
1938 metais, Karo muziejaus užsakymu, dailininkas nutapė didžiulę drobę, vaizduojančią Vytautą prie Naugardo sutinkančius slavus. G.Samuolytė svarstė, kad nežinia, ar pirma atsirado Karininkų ramovėje esantis pano, ar drobė, kurią restauravus, jos žiniomis, Vytauto Didžiojo Karo muziejus 1996 metais paskolino Prezidentūrai.
