Aprėptys – milžiniškos
V. Petrulio vertinimu, ši tema – visiškai šviežia: „Ta proga norėčiau padėkoti Baltijos-Amerikos laisvės fondui (Baltic-American Freedom Foundation) už galimybę pusę metų praleisti JAV, kurie mane rėmė šitoje kelionėje. Tai dar vienas įrodymas, kad norėdami pasiekti rezultatų turime ieškoti sinergijos įvairiose veiklose, – tarp tyrėjų, politikų, žmonių, kurie paveldą saugo, puoselėja, laiko savo rankose.“
Diskusijos metu V. Petrulis susikoncentravo į architektūrinę paveldo dalį, įspėdamas, kad ir čia aprėptys milžiniškos, todėl ir ambicijos apžvelgti viso žemėlapio duomenų – neturįs.
„Tai yra milžiniškas objektų kiekis, milžiniškas sluoksnis, tik trumpai pristatysiu jo aprėptis tam tikrais pjūviais. <...> Kas sudaro šį palikimą JAV? Žemėlapis gan taikliai atspindi koncentracijos sritį. Jeigu kalbame apie lietuvišką paveldą, tai didžioji šio palikimo dalis koncentruojasi JAV šiaurės rytinėje dalyje. Iš tiesų, jei yra ūpo aplankyti šituos objektus, ko gero, reiktų pradėti būtent nuo šio regiono. Tai yra daugiasluoksnis palikimas, visų pirma, istorine prasme“, – sakė V. Petrulis.
Išeivių kartos palikimas, sukurtas iki Antrojo pasaulinio karo, V. Petrulio pastebėjimu, – bemaž anoniminis.
„Kaip architektūros istorikas, žvelgdamas į lietuvių bažnyčias – taip, galiu atpažinti stilius, žinau bendruomenes, kurios šituos pastatus kūrė, bet tradicinio žinojimo, menotyrinio vertinimo apie autorius – kol kas, deja, neturime. Manau, kad tai ateities tyrimų sritis. Na, bet nebūnant pesimistu – vienas autorių, kuris minimas mano tyrime – Matas Žaldokas, tai yra pirmabangis išeivis, kuris išsilavinimą įgijo jau JAV – iki Antrojo pasaulinio karo. Matome jo suprojektuotą tautinių kapinių Čikagoje administracinio pastato projektą, kuris, ko gero, vienintelis art deco stiliaus pastatas lietuvių išeivijos architektūros lauke. Na, galbūt atsiras ir kitas, nuo to tik įdomiau, bet, kol kas, ką man pavyko aptikti – tai šis pastatas“, – pasakojimą pradėjo V. Petrulis.
