Šias knygas laidoje pristatė literatūros ekspertė Vitalija Maksvytė, pasak kurios, visos šios knygos naujos, siūlančios naują požiūrį ir perspektyvas, tad tikrai praturtins kiekvieno patirtis ir žinias.
Matthew Dennisono knyga „Karalienė“ pasakoja garsiosios britų monarchės Elžbietos II gyvenimo istoriją.
Milijonai žmonių Didžiojoje Britanijoje ir visame pasaulyje Elžbietą II laiko asmenybe, įkūnijančia monarchiją. Jos ilgas gyvenimas apima beveik šimtmetį nacionalinės ir pasaulio istorijos – nuo laikų prieš Didžiąją depresiją iki COVID-19 pandemijos.
Elžbietai II tarnavo penkiolika Jungtinės Karalystės ministrų pirmininkų – nuo Churchillio iki Johnsono, ji matė keturiolikos JAV prezidentų – nuo Trumano iki Bideno – vadovavimą. Diduma britų neatmena pasaulio be Elžbietos II – valstybės ir Tautų Sandraugos vadovės.
Biografijoje „Karalienė" apžvelgiami karališkojo gyvenimo džiaugsmai ir pergalės, nusivylimai ir netikėti likimo vingiai, įvertinami pasiekimai moters, kuri didžiosios tautos dalies laikoma puoselėjamų britiškų vertybių: tarnystės, pareigos, pastovumo, dosnumo ir stoicizmo, – gynėja.
„Didelės apimties knyga, su daug nuotraukų, nuo mažos karalienės iki pačių naujausių. Atspindėtas visas gyvenimas, nuo tada, kai gimė, kas buvo jos tėvai, seneliai, iki 2021 metų, apimant įvairiausias citatas iš tų dienų laikraščių ir spaudos, žmonių nuomones, politines peripetijas – iš tikrųjų galima sakyti, kad čia beveik šimtas metų pasaulio istorijos. Didžiulis skaitymo malonumas, įtraukiančiai parašyta knyga. Kaip autorius pats pradeda rašydamas, kad ar tai pasaka, ar tikra istorija, nes kai gimė ta mažutė mergytė, žmonės pradėjo kalbėti, kad tai yra būsimoji mūsų karalienė, nors iš tikrųjų ji nebuvo tiesioginė sosto paveldėtoja – tiesioginis paveldėtojas buvo jos dėdė“, – pasakojo V. Maksvytė.
„Mano žodžiai“ – šmaikštus, įtraukiantis, rimtas ir kartu žaismingas Ruth Bader Ginsburg rašinių ir kalbų rinkinys.
Ruth Bader Ginsburg (1933–2020) – viena įtakingiausių Amerikos moterų. Ji mokėsi Harvardo ir Kolumbijos universitetų Teisės mokyklose, dėstė teisę Naujojo Džersio valstybinio universiteto Rutgerso teisės mokykloje ir Kolumbijos universiteto Teisės mokykloje.
Aštuntajame dešimtmetyje Ruth reikšmingai prisidėjo prie Amerikos pilietinių laisvių draugijos Moterų teisių projekto įkūrimo ir kaip advokatė aktyviai siekė lyčių lygybės Aukščiausiojo Teismo salėje. 1980 m. prezidentas Jimmy'is Carteris Ruth Bader Ginsburg paskyrė teisėjauti JAV Kolumbijos apygardos apeliaciniame teisme, o 1993 m. prezidentas Billas Clintonas – JAV Aukščiausiajame Teisme. Žurnalas FORBES 2009 m. Ginsburg įtraukė į 100 galingiausių moterų sąrašą, o žurnalas Glamour 2012 m. paskyrė apdovanojimą už viso gyvenimo nuopelnus.
Žurnalas TIME 2015 m. savo rengiamame įtakingiausiųjų sąraše Time 100 Ruth pavadino ikona, o verslo žurnalas Fortune 2016 m. ją išrinko viena geriausių pasaulio lyderių.
„Knyga mano žodžiai yra sudaryta dviejų autorių, dar pačiai Ruth esant gyvai – ji pati pasakoja įžangos žodyje, kaip atsirado knyga, kokia jos idėja ir istorija. Knygą sudaro dvi dalys. Pirmoji – istorija apie jos gyvenimą, kurioje rasime atsakymą, kaip tampama tokiomis asmenybėmis, kaip su šios moters drąsa reikšti savo nuomonę, kovoti už lygias teises, siekti aukščiausių postų, kur niekada iki tol moterys Amerikoje nebuvo tokiuose aukštuose postuose, susijusi jos mama, tėvai, aplinka, kurioje ji augo, atsiskleidžia jos gyvenimo istorija su detalėmis. Taip pat yra įdomiausios, stipriausios jos pasakytos kalbos – didžiulis malonumas susipažinti su pačios autorės kalbėsena, ypatingai ironija, kurią ji turėjo“, – sakė literatūros ekspertė.
Richardo Firth-Godbehere „Emocijų istorija: kaip jausmai padėjo sukurti pasaulį, kokiame gyvename šiandien“, V. Maksvytės nuomone, patiks tokių knygų kaip „Homo Sapiens“ gerbėjams.
Mes, žmonės, manome, kad esame racionalios būtybės ir kliaujamės žiniomis bei intelektu. Tačiau nemažai svarbiausių akimirkų mūsų istorijoje yra glaudžiai susijusios su jausmais ir, deja, labai menkai – su faktais. Daugelio įvykių nuo filosofijos atsiradimo iki pagrindinių pasaulio religijų gimimo, nuo Romos kritimo iki mokslo revoliucijos negalime iki galo suprasti nesuvokdami už jų slypinčių emocijų.
Remdamasis psichologija, neuromokslu, filosofija, menu ir religijos istorija Richardas Firthas-Godbehere'as kviečia susipažinti su labai svarbiu ir neretai nepakankamai įvertintu emocijų vaidmeniu.
Per visą istoriją – nuo Senovės Graikijos iki Gambijos, Japonijos ir Osmanų imperijos, Jungtinių Amerikos Valstijų iškilimo ir dirbtinio intelekto bei dar plačiau – emocijoms tenka didžiulė reikšmė viso pasaulio žmonių visuomenėse.
Istorija rodo, kad emocijos yra galingos, kad jos, taip pat kaip technologijos, politinis judėjimas ar mąstytojai, kuria šį pasaulį. Jos paklojo religijos, filosofinių klausimų, troškimo įgyti žinių ir turto pamatus. Tačiau emocijos taip pat gali būti tamsioji jėga, naikinanti pasaulius per karą, godumą ir nepasitikėjimą.
„Šią knygą galima dėti į lentyną prie tokių knygų, kurios pristato žmonijos istoriją kokiu nors aspektu. Autorius yra filosofijos mokslų daktaras, kuris sieja įvairias disciplinas: religijos mokslą, šiuolaikinius smegenų tyrinėjimus, istoriją ir tt. Rašant šią knygą jo tikslas buvo pristatyti plačiajai visuomenei būtent žmonijos raidą, žmogaus pasaulio susikūrimą per emocijų evoliuciją, per tai, kaip keitėsi jausmų samprata ir kaip tam tikra jausmų raiška lėmė didžiausius pasaulio įvykius, karus, valstybių perversmus, sukilimus ir pan. Labai reikalinga, įdomi knyga tiems, kas domisi emocijų pasauliu, kuriems įdomus pats žodis emocija, ką jis reiškia, kuo emocija skiriasi nuo jausmo, kuo jausmas skiriasi nuo aistros, kas yra sentimentai, kodėl vienose kultūrose mes vienas emocijas išreiškiame vienaip, o kitose kitaip. Tai yra atsakymas, toks emocijų vadovėlis“, – kalbėjo V. Maksvytė.
Johno Dickie „Masonai: modernaus pasaulio kūrėjai“ – įtraukiantis pasakojimas apie garsiausią slaptąją broliją, apie judėjimą, padėjusį sukurti modernią visuomenę. Masonų judėjimas ir šiandien daro reikšmingą įtaką. Jis turi keturis šimtus tūkstančių narių Didžiojoje Britanijoje, per milijoną Jungtinėse Amerikos Valstijose ir apie šešis milijonus visame pasaulyje.
Masonų brolija buvo įkurta 1717 m. Londone. Jau po dviejų dešimtmečių jos ložės buvo paplitusios visame pasaulyje, o narių įtaka prasiskverbė visur. Prezidentaujant George'ui Washingtonui masonizmas tapo naująja amerikiečių tautos religija. Masonų ryšiai sudarė ir Didžiosios Britanijos imperijos pagrindą. Napoleono laikais masonai tapo autoritarizmo įrankiu, o vėliau – revoliucinio sąmokslo priedanga. Mormonų bažnyčios ir Sicilijos mafijos ištakos – irgi Masonų brolija.
Ar žinote, kad Winstonas Churchillis ir Waltas Disney'us, Wolfgangas Amadeus Mozartas ir Shaquille'as O'Nealas, Benjaminas Franklinas ir Buzzas Aldrinas, Rudyardas Kiplingas ir „Buffalo Billas" Cody'is, Duke'as Ellingtonas ir Velingtono kunigaikštis buvo masonai?
Johnas Dickieʼis yra Londono universiteto koledžo Italijos istorijos profesorius. Jo knyga „Cosa Nostra: Sicilijos mafijos istorija" (2004) yra tarptautinis bestseleris, išverstas į daugiau nei 20 kalbų ir laimėjęs CWA Dagger premiją negrožinės literatūros kategorijoje. Po to jis dar išleido knygą „Delizia! Nepaprasta italų ir jų maisto istorija" (2007), pagal kurią yra sukurtas šešių dalių serialas, skirtas ir Italijos televizijos Istorijos kanalui, ir kitų šalių televizijos kanalams.
2005 m. Italijos Respublikos prezidentas apdovanojo Johną Dickie'į Antrojo laipsnio Italijos solidarumo Žvaigždės ordinu. Johnas Dickieʼis gyvena Londone.
„Tai dar viena įspūdinga knyga, kurioje sudėta viskas nuo pat pradžių, 1717 metų, kada oficialiai įforminama masonų draugija, ir kas vyko iki tol, iki pat šių dienų. Masonų organizacija ne taip seniai iš tikrųjų atvėrė pasauliui savo archyvus ir įvairiausi iki tol slapti dokumentai ir duomenys tapo prieinami. Šios knygos autorius remiasi būtent tais archyvais ir dar daugybe įvairios informacijos, kuri yra pasiekiama, tam, kad atskleistų masonų paslaptį plačiajam skaitytojui“, – pasakojo V. Maskvytė, pasak kurios, tai yra be galo įdomus tiriamasis darbas, kurį tuo pačiu labai lengva skaityti.
