Kone V. Grainytės librete aprašytomis geografinėmis kryptimis keliaujanti „Saulė ir jūra“ per pastaruosius ketverius metus buvo parodyta 33 miestuose 26 pasaulio šalyse, o dar šiemet skambėjo Sidnėjuje, Čilės Santjage, Buenos Airėse, Taipėjuje, Vienoje, Korke, Paryžiuje.
Prieš tai kūrinys keliavo po Jungtines Amerikos Valstijas, buvo parodytas įvairiuose Europos miestuose, nuo Reikjaviko iki Atėnų. Po Venecijos meno bienalėje 2019 m. pelnyto aukščiausio „Auksinio liūto“ įvertinimo šiuolaikinė opera-performansas kviečiamas atlikti žymiausiose parodų erdvėse, muzikos bei teatrų salėse, festivaliuose ir renginiuose visame pasaulyje, o bilietai iššluojamai per pirmąsias dienas.
Pasak menininkių, kaip ir žmonėms, taip ir kūriniui po tolimų kelionių labai svarbu sugrįžti namo. „Saulės ir jūros“ pasaulinis pripažinimas yra visos Lietuvos sėkmė, todėl ypatingai svarbu rasti progų šį kūrinį kaip įmanoma dažniau dainuoti ir lietuvių kalba, kuria jis ir buvo sukurtas“, – apie pasirodymą Lietuvoje sako kūrinio autorės.
Po dirbtine saule gulintys ir apie žmogaus bei planetos nuovargį dainuojantys kūrinio atlikėjai žiūrovus visame pasaulyje sudomina ne tik dėl įgarsinamų universalių temų. Kūrinys stebina savo forma – yra žiūrimas iš viršaus ir laviruoja tarp daugybės žanrų – gyvo paveikslo ir instaliacijos, šiuolaikinės operos ir performanso, eksperimentinio teatro ir garso skulptūros.
Tą pastebi ir nuolatos kūrinį apžvelgianti pasaulio žiniasklaida. Štai komplimentais „Saulę ir jūrą“ įvertinusi Australijos spauda tarp jų ir australiškasis „The Guardian“ kūrinį pavadino komentaru apie privilegijas, ode šiuolaikiniam išsekimo darbe persmelktam gyvenimui, jaudinančiu priminimu apie neišvengiamą pabaigą. Po pasirodymo Paryžiuje dainuojantis lietuvių sukurtas paplūdimys apibūdintas kaip nepaprastas reginys, stebinantis žiūrovą mažiau banaliais, nei atrodo, vaizdais.
Iš pirmo žvilgsnio lengvabūdiškas vasaros atostogų paviršius kūrinyje slepia sudėtingesnes temas. R. Barzdžiukaitės surežisuotas paplūdimio vaizdas su „išblukusių“ maudymosi kostiumėlių ir rankšluosčių koloritu, įelektrinta L. Lapelytės muzika ir subtilus bei ironiškas V. Grainytės libretas pasakoja apie kasdienybės nuobodulį, kūniškumą, vartojimą, turizmą ir hedonizmą, mitybą, taršą, Žemės ir žmonių laikinumą.
Išskirtinės architektūros reikalaujantis kūrinys Vilniuje trečią kartą bus rodomas Vilniaus taksi parke, kur judėdami po aštuonių aukštų serpantiną, žiūrovai gali keisti ne tik savo stebėjimo vietą, bet ir matomo paplūdimio mastelį – vaizdą tai „priartindami“, tai „nutolindami“.
Bilietus į pasirodymus galima įsigyti nuo lapkričio 14 dienos.
