aA
Kultūrininkai sunerimę dėl savo finansinės situacijos, į kurią pateko dėl karantino. Jie įsitikinę, kad nusivylimas ateityje tik didės. Baiminamasi, kad Kultūros taryba neišgalės visų paremti, nes tam tiesiog neturės pakankamai lėšų. Ir iš tiesų, paaštrėjus pandeminei situacijai individualių stipendijų konkursui kultūros ir meno kūrėjai šiemet pateikė 3288 paraiškas, tai yra beveik 5 kartus daugiau nei buvo pateikta pirmajam praėjusių metų konkursui. Kultūros tarybos atstovai savo ruožtu tikina šiuo metu ieškantys galimybių padidinti šiems metams stipendijoms numatytas lėšas, peržiūrėdami vidinius resursus. Matyt, neišvengiamai kažkas liks už borto, tad „Delfi“ pasiteiravo, kokių programų ketinama atsisakyti.
Protestas „Einanti paroda“
Protestas „Einanti paroda“
© DELFI / Tomas Vinickas

Peržiūrės vidinius resursus

Lietuvos kultūros tarybos komunikacijos koordinatorė Goda Dapšytė pranešė, kad individualių stipendijų kultūros ir meno kūrėjams finansavimui šiame konkurse buvo numatyta skirti 1,4 mln. eurų. „Kad pandemijos metu sudėtingiausioje situacijoje yra atsidūrę būtent kūrėjai – tai patvirtina ir rekordiškai išaugęs individualių stipendijų poreikis. Bendradarbiaudama su Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba šiuo metu ieško galimybių padidinti šiems metams stipendijoms numatytas lėšas, peržiūrėdama vidinius resursus: svarstoma šiems metams atsisakyti projektų finansavimo programų, kurių veiklas ribotų pandeminė situacija“, – sakė ji.

Tikimasi, kad artimiausiu metu šis Kultūros rėmimo fondo lėšų restruktūrizavimas leis padvigubinti šiuo metu individualioms stipendijoms numatytas lėšas.

Kultūros taryba, anot G. Dapšytės, turi įvairius finansavimo instrumentus. Didžiąją kultūros rėmimo lėšų dalį esą sudaro organizacijos, o skirtos kūrėjams stipendijos skirstomos į individualias ir edukacines. „Individualios likę, o edukacinės stipendijos dėl suprantamų aplinkybių yra sustabdytos, kada skelbsime – nežinome. Jos yra susijusios su mobilumu, kai yra vykstama tobulintis iš vieno miesto į kitą arbą į užsienį“, – sistemos plonybes aiškino pašnekovė.

Kalbėdama apie finansavimo dalį skirtą organizacijoms, kur paraiškas teikia ir biudžetinės įstaigos, nevyriausybinis sektorius, privačios įmonės, G. Dapšytė paaiškino, kad šičia juridinis statusas rėmimo neapsprendžia – viskas priklauso nuo veiklos kompetencijų.

Dėl pandemijos nefinansuos interakcinių projektų

Finansavimas vyksta dviem kryptimis, apimančiomis programas ir meno sritis. „Finansavimo programos – tokios priemonės, kurių mes turime arti dviejų dešimčių. Jos visos turi tam tikrus specifinius pavadinimus, įgyvendina tam tikrus tikslus. Pavyzdžiui, „Menas žmogaus gerovei“ – šita programa turi konkretų tikslą, skatinti profesionalių kūrėjų bendradarbiavimą su skirtingomis socialinėmis (ypač probleminėmis) grupėmis. Kalbame apie projektus, į kuriuos būtų įtraukiami profesionalūs menininkai ir neįgalieji. Tai ne terapija ar spektaklio atvežimas bei parodymas, bet vienokia ar kitokia interakcija. Būdavo ir tokia programa kaip sklaida užsienyje, kurio pagrindinis tikslas – pristatyti lietuvių kultūrą ir meną“, – pasakojo G. Dapšytė.

Goda Dapšytė
Goda Dapšytė
© Organizacijos nuotr.


Dėl susiklosčiusios situacijos, pasak pašnekovės, buvo atliktas tam tikras programų su specifiniais tikslais susiskaičiavimas, kurių įvykimas sudėtingesnis trumpalaikėje perspektyvoje.

„Tai nereiškia, kad jos niekada nebebus finansuojamos. Minėta programa „Menas žmogaus gerovei“ šiuo metu būtų rizikinga, ypač turint omenyje, kad ji įtraukia vyresnio amžiaus asmenis. Programų, skirtų bendravimui (kuris šiuo metu irgi apribotas), įvykdymas artimiausiu periodu bus komplikuotas. Atlikus programų inventorizavimą buvo surinkta tam tikra suma. Tikimės, kad pavyks padvigubinti prieš tai numatytas lėšas iš vidinių resursų. Šiuo atveju, individualios stipendijos turėtų atsidurti pirmoje vietoje – peržiūrėjome programas, kurių šiais metais galima būtų atsisakyti tam, kad tą sumą padidintume“, – pažindino su pokyčiais G. Dapšytė.

Kultūros tarybos komunikacijos koordinatorė tikino, kad šiuo metu bandoma padaryti viską, kas įmanoma, esą tam yra įvairių sprendimų.

Tai nėra išmokos ar subsidijos, o konkursas

G. Dapšytė pažymėjo, kad finansuojant organizacijas per kultūros ir meno sritis, tokias kaip teatras, šokis, dailė ar tarpdisciplininis menas – į vienus ar kitus projektus įprastai yra įtraukiami ir individualūs kūrėjai. „Netiesioginiu mūsų pavedimu tos lėšos taip pat grįžta kūrėjams. Juk spektaklio nepastatysi be aktorių ar režisieriaus – mes finansuojame tų spektaklių sukūrimus“, – pateikė pavyzdį ji.

Reziumuojant – viena priemonių tiesiogiai nukreipta į individualius kūrėjus, kita – finansavimas organizacijoms per meno sritis. „Finansavimo tikslas toks pat – skatinti profesionalią kūrybą, jos sklaidą, refleksijas. Skirtingais būdais bandome pasiekti tą pačią bendruomenę“, – aiškino pašnekovė.

G. Dapšytė sutiko, finansavimo procentas nėra didelis: „Kita vertus, jei pasižiūrėsime Kultūros tarybos statistiką (skaičiuojant vienetais) tie procentai niekada nebuvo tokie, kuriais visi džiaugtumėmės. Turint omenyje, kad poreikis iš sektoriaus visada buvo ir tebelieka didesnis. Žinoma, pandeminėje situacijoje jis dar labiau išaugęs, mes tai stipriai jaučiame. Bet nėra taip, kad anksčiau patenkindavome 60-70 proc. paraiškų, o dabar jau nebe. Paskaičiuota, kad nuo tarybos įkūrimo, paraiškomis išreiškiamas poreikis vidutiniškai sudaro 76 mln. eurų, o mes paprastai turime apie 17 mln. eurų. Dabar kalbame apie 20 mln. eurų – disproporcija nemaža.“

Praėjusių metų Kultūros tarybos pandeminių priemonių ataskaitą pasižiūrėti galima ČIA.

Individualios stipendijos, atkreipė dėmesį G. Dapšytė, tai nėra išmokos, subsidijos, o konkursas – tam tikroms kūrybinėms veikloms įgyvendinti. „Stipendijos skiriamos tam tikrai kūrybinei veiklai įgyvendinti skirtingai nuo kitų priemonių, kurios galėjo būti taikomos ankstesniais periodais. Visa veikla pagrįsta ekspertinio vertinimo sistema“, – sakė ji.

Stipendijų vertinimo prioritetų ir kriterijų aprašą galima rasti ČIA.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

James Nestor knyga „Kvėpavimas“: naujas mokslas apie užmirštą meną

Rašytojų sąjungos leidykla 2020 m. išleido neurofiziologijos mokslų daktaro ir miego mokslo...

Lietuviškos kanklės pavergė japonės širdį: festivalyje Neringoje vieši ponia Yuko Yamasaki

Folkloro festivalis „Tek saulužė ant maračių“, kasmet į Neringą suburiantis tradicinio ir...

Giedrės Žickytės filmui „Šuolis“ – tarptautinio dokumentinių filmų festivalio „Docville“ apdovanojimas Belgijoje

Giedrės Žickytės filmas „Šuolis“ ir toliau skina apdovanojimus tarptautiniuose...

Atsinaujinęs „Kino karavanas“ per du mėnesius aplankys 40 Lietuvos miestų ir miestelių

Atėjo vasara, o tai „Kino pavasario“ komandai reiškia viena – lauko kino seansų sezoną....

„Europos literatūros naktyje 2021“ dalyvavęs Ramūnas Bogdanas: privalai pasirinkti kelią, kuris leistų ramiai miegoti naktimis (1)

„Labai sunku trumpai pasakyti, kas yra drąsa, bet gyvenime svarbiausia daryti tai, ką tau sako...

Top naujienos

Raminta Rakauskė | D+

Šeimos paskaičiavo išlaidas maistui: per mėnesį susidaro nemenka suma, įspėjama – kainos kils

Lietuviai maistui prekybos centruose per mėnesį išleidžia gana apvalias sumas. „Luminor“...

Naujausia apklausa parodė Nausėdos vertinimą: klojasi kelią antrajai kadencijai, tačiau kokia to kaina (312)

Nepaisydamas kritikos ir politinio karo su valdančiaisiais konservatoriais prezidentas Gitanas...

Įspėja: Lietuvos link slenka audringi orai (19)

Nuo šiandien daugelyje vietovių lankysis trumpų liūčių debesys, o nuo Joninių slops ir...

Lukašenka užsipuolė Vokietijos užsienio reikalų ministrą, išvadino jį nacių įpėdiniu „nesitikėjome Vokietijos dalyvavimo“ (218)

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka per 80-ąsias Adolfo Hitlerio įsiveržimo į...

Poilsiautojai plūsta į pajūrį: patrauklūs pasiūlymai nyksta beregint – nuomos kainos nuo 50 iki 600 eurų už parą (50)

„Jei bus šilta ir švies saulė poilsiautojams užteks tik smėlio ir jūros. Ir vien dėl to jie...

Lietuvai nepavyks greitai pakeisti baltarusių krovinių, įmonėms gali prireikti paramos (2)

Europos Sąjunga i (ES) rengiantis uždrausti Baltarusijai eksportuoti kalio trąšas per...

Delfi rytas. Ar šiemet vasara truks ilgiau nei tris mėnesius?

Užplūdę karščiai paveikė ir gyventojų sveikatą, medicinos įstaigos skelbia apie pacientų...

Tėčio netektį išgyvenanti Vaida Genytė – apie lemtingus jo žodžius ir norą gyventi: jis mirė dar šviesaus proto (25)

Vaida Genytė išgyvena netektį – Anapilin iškeliavo jos tėtis šviesaus atminimo visuomenės...

Prezidentūros ir konservatorių konflikte dėl EVT – pauzė: klausimo kol kas nekels (2)

Kurį laiką Prezidentūros ir valdančiųjų konservatorių santykius temdęs atstovavimo Europos...

Trileryje Finikse – sugurinta Bookerio nosis ir „Suns“ pergalė paskutinę sekundę

Finikso „Suns“ dramatiškai įpusėjo kelionę didžiojo NBA finalo link. Antrose NBA Vakarų...