Šviesus tėvų atminimas
Knygoje „Be grimo“ I.Aleksaitė rašo ne tik apie praeityje garsius aktorius, režisierius, prisimena jų gyvenimą ir kūrybą. Didelė prisiminimų dalis skirta gimtiesiems Telšiams, vaikystėje sutiktiems įdomiems žmonėms bei Uršulei ir Florijonui Aleksoms - tėvams. „Telšiai mano, vaiko, sąmonėje buvo nutvieksti skaisčios saulės. Šis saulės jausmas buvo susijęs ne su astronomija. Ta Saulė buvo mūsų tėvai“, - rašo I.Aleksaitė.
Šilumos, meilės, ilgesio kupinus prisiminimus autorė pasakojo rašiusi lengvai ir maloniai. „Nemaniau, kad taip puikiai viską sugebėsiu prisiminti, - panevėžiečiams pasakojo teatrologė. - Kai pradėjau rašyti, viskas, kas būta gyvenime, plaukė atmintyje tarsi kino filmas. O sumanymas imtis tokios knygos man pačiai buvo netikėtas, tiesiog kartą pamaniau - reikia užrašyti. O kas, jeigu ne aš? Ypač norėjosi įamžinti tėvų - darbščių, dorų, sąžiningų žmonių - atminimą“. Susitikime seserys pasakojo niekada negirdėjusios namuose skandalų, pykčių, barnių, šeima buvo ir išliko, nors ir tėveliai, ir brolis jau Amžinybėje, vienybės, meilės, sutarimo pavyzdys.
Autorė prisipažino, kad, parašiusi skyrių apie brolį - vieną garsiausių dirigentų Joną Aleksą, davė jam šį skyrių paskaityti. Po kiek laiko brolis pasakė: „Žinai, aš pats parašysiu apie save“. Taip gimė skyrius „Žodis broliui - Jonui Aleksai“.
Mini portretai
Lengvu žaismingu stiliumi parašytuose prisiminimuose - garsiausių praeities teatralų, prieškario Lietuvos pažibų mini portretai. Autorei teko laimė su daugeliu susitikti, bendrauti ir ji tikina, knyga „Be grimo“ yra tarsi nusilenkimas, padėka tiems, kurie buvo šalia.
Knygoje skaitytojai susitinka ir su Panevėžio teatralais, režisieriumi Juozu Miltiniu, yra pasakojimų ir apie kitus šalies teatrus. Nepaprastiems teatriniams susitikimams skirtame knygos skyriuje garsiųjų aktorių Elenos Žalinkevičaitės, Teofilijos Vaičiūnienės, Monikos Mironaitės ir kitų praeities žvaigždžių portretai. Knygoje pasakojama ir apie Borisą Dauguvietį, Artiomą Inozemcevą, Petrą Kubertavičių, Romualdą Juknevičių ir daugelį kitų.
Knygoje, apie kurią pati autorė sako: „Prieš jūsų akis dabar - teatras, kokį jį mačiau aš, - be grimo“ - daugybė įdomių, netikėtų, pamokančių ir prajuokinančių istorijų, susitikimų, situacijų.
Irena Aleksaitė ir dabar rašo ne tik kritinius straipsnius. Šių metų spalio mėnesį turėtų pasirodyti dar viena jos prisiminimų knyga, skirta broliui Jonui Aleksai.
