Pasak parodos rengėjų, „Madona su Kūdikiu po obelimi“ yra vienas vertingiausių Ermitažo muziejaus Vakarų Europos tapybos rinkinio eksponatų, Renesanso epochos genijaus Luko Kranacho Vyresniojo (Lucas Cranach der Altere) šedevras, sukurtas brandžiuoju dailininko kūrybos periodu, patraukiantis dėmesį menine kokybe, atlikimo meistriškumu, daugiaprasme simbolika.
Pasak muziejininkų, vieno paveikslo paroda turi didelių privalumų – leidžia žiūrovams ilgėliau sustoti ir įsigilinti į genialų kūrinį, apžvelgti ne tik jo visumą, bet ir pastebėti smulkias, bet reikšmingas detales.
Lukas Kranachas dailės išmoko iš savo tėvo. Iš pradžių jo pavardė skambėjo kitaip, vėliau dailininkas pasivadino savo gimtinės Kronacho vardu. Jaunystėje Dunojaus slėniu nukeliavo į Vieną, kur praleido pirmuosius XVI a. metus, savo dailės stiliumi sekdamas Albrechtą Diurerį. Nuo 1505 m. gyveno Vitenberge, tarnavo karaliui Fridrichui Išmintingajam, tapė Saksonijos didikų portretus, bičiuliavosi su reformacijos pradininku Martynu Liuteriu, sukūrė daug jo portretų. Nors Lukas Kranachas perėjo į liuteronų tikėjimą, jis ir toliau kūrė Švč. Mergelės Marijos ir šventųjų paveikslus remdamasis tradicine ikonografija. Abu Luko Kranacho sūnūs irgi tapo dailininkais. Lukas Kranachas Vyresnysis mirė Veimare, sulaukęs 81-erių ir palikęs daugiau kaip 400 dailės darbų. Po tėvo mirties Lukas Kranachas Jaunesnysis perėmė dirbtuvę ir tęsė tėvo kūrybą.
Luko Kranacho Vyresniojo darbų turi garsūs Europos ir Amerikos muziejai, nemažai darbų saugoma Lenkijos ir Rusijos muziejuose, išlikę dailininko kūrinių ir kai kuriose Vokietijos, Lenkijos bažnyčiose.
Į Vilnių atvežamas paveikslas iš Valstybinio Ermitažo muziejaus Sankt Peterburge yra vienas iš gražiausių dailininko vėlyvojo laikotarpio kūrinių. Jame vaizduojama po obelimi sėdinti susimąsčiusi rusvaplaukė Švč. Mergelė Marija, abiem rankom apglėbusi nuogą Kūdikėlį Jėzų, kuris stovi ant jos kelių ir žvelgia į žiūrovą, vienoje rankoje laikydamas obuolį, kita tiesdamas duonos kriaukšlę. Tolumoje matyti ant uolos stūksanti pilaitė, dar toliau – vandens telkinys ir uolėtos kalvos. Teigiama, kad kurdamas peizažus įkvėpimo dailininkas sėmėsi iš Dunojaus pakrančių kraštovaizdžio.
Paveikslas pasižymi meistriška kompozicija, subtiliomis spalvomis, kuriančiomis žėrėjimo įspūdį. Kompozicijos iškilmingumas, sustiprintas frontalios Jėzaus kūno padėties, nuteikia rimčiai ir pabrėžia simbolinę paveikslo prasmę. Jėzus ir Marija prieš žiūrovą iškyla kaip naujasis Adomas ir naujoji Ieva – per Ievą ir Adomą į pasaulį atėjo nuodėmė ir mirtis, o per Mariją ir Jėzų ateina Išganymas ir amžinasis gyvenimas. Marija sėdi po obelimi, primenančia rojaus sodą ir pirmųjų žmonių nuodėmę.
Luko Kranacho Vyresniojo paveikslą „Madona su Kūdikiu po obelimi“ Vilniaus paveikslų galerijoje bus galima pamatyti iki rugsėjo 8 dienos.
