Tikisi, kad idėjos gyvuos, kai pačios neliks

Kodėl paroda Lietuvoje? „Esu pakviesta, šioje šalyje nedalyvavau jokiame projekte iki šiol. Lietuvoje yra puikių menininkų, tarp jų – Jonas Mekas. Štai kodėl aš čia“, – nedaugžodžiavo M. Abramovič.

Paklausta apie idėjų nemirtingumą, M. Abramovič pastebėjo, kad menininkas turi būti egocentrišku, kad paklaustų šio klausimo, bet teigė tikinti, kad jos idėjos gyvuos tuomet, kai jos pačios neliks.

Menininko rolė, anot M. Abramovič, labai svarbi. „Sėdėti ir laukti, kol būsi atrastas, ne... Menininkas turi būti atsakingu, taip pat turėti savo balsą. Esu pirma menininkė, kuri sužinojusi apie karą Ukrainoje paskelbiau žinią. Priklausau slavų tautai, žinau, kas yra naciai... Babin Yare neįtikėtina, kas ten įvyko, trys tūkstančiai žmonių nužudyta per tris dienas, palaidoti masiniuose kapuose. Zelenskis pakvietė menininkus kurti – prisidėjau prie to. Nacių Vokietija, Rusija – menininkai žino, kaip kalbėti tokiu sudėtingu metu, jie turi turėti aiškų balsą, žinoti, kurioje pusėje yra“, – tvirtą nusistatymą išreiškė performansų autorė.

Jūsų asmenybė, ar darbai už jus didesni? „Tai netvarka! Įdomu tai, kaip mano populiarumas užaugo Niujorke. Amerikiečiams patinka atrasti, tada jie paverčia tave įžymiu. Esu nekalta, tai jie – mano darbas man įdomus, o ne mano populiarumas“, – tikino ji.

Pareiga – atiduoti visą save

Ką patirs auditorija, žiūrėdama į rodomą parodą – autorei ne taip svarbu, svarbiau, ką ji duosianti: „Pabūsi ilgiau – gausi daugiau, trumpiau – mažiau. Tai jūsų pasirinkimas, mano pareiga atiduoti visą save, visas savo molekules, tokia mano užduotis.“

Menininkė neišvengė klausimų apie karą, ar menininkas turi kariauti? „Žudymas yra nusikaltimas, bet tai įmanoma... kaip gali savo instinktus sukontroliuoti, kai vyksta išgyvenimo kova. Sudėtinga sustoti, sėdėdama čia, galiu pasakyti, kad ne, nenužudyčiau, bet šis nusistatymas gali greitai pakisti. Tik kai gali atleisti, tik tada gali nustoti žudyti – yra sakęs Dalai Lama. Nustokit žudyti žmones!“, – reagavo į šiandienos įvykius Ukrainoje M. Abramovič.

Kas gali išgelbėti pasaulį?„ Ne Putinas, o mes. Ukrainai reikia ginklų, humanitarinės pagalbos, stengiuosi surinkti paramą tam“, – sakė ji.
Marina Abramović

Būties atmintis

Numatyta ekspozicija parengta remiantis parodų ciklu „The Cleaner“ (liet. Valytojas), 2017 m. startavusiu Stokholmo „Moderna Museet“, o savo kelionę konceptualiai baigusiu 2020 m. menininkės gimtajame Belgrade, kur ji savo kūrybą pristatė po beveik 50 metų pertraukos.

Parodoje numatyta išsamiai pristatyti svarbiausius M. Abramovič kūrybos etapus nuo 1960-ųjų – eksponuoti garsiausius kūrinius, interviu videodokumentacijas ir žymiausias menininkės videoinstaliacijas.

„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ proga galerija „Meno parkas“ pristato meno pasaulio ikonos, menininkės M. Abramovič parodą „Būties atmintis“.

Pasak M. Abramovič instituto direktoriaus Giuliano Argenziano, paroda pasižymės unikalia forma: pirmą kartą ji rengiama kaip įspūdinga videoinstaliacija iš rinktinių šios autorės performansų dokumentacijų ir filmų.

Ekspozicijoje išsamiai pristatoma Marinos Abramovič kūryba nuo 7-ojo dešimtmečio iki pastarųjų metų. Čia bus galima susipažinti su dokumentine medžiaga, menininkės kūrybine biografija, garsiuoju jos Manifestu bei unikaliu kūrybos Metodu, taip pat pamatyti jos interviu.

Menininkė planuoja dalyvauti atidarymo renginiuose, o Kauno „Žalgirio“ arenoje numatyta surengti specialų vakarą, skirtą susitikimui su ja.

Specialiai šiai progai lietuvių kalba yra išleistas iki šiol išsamiausiai M. Abramovič kūrybą pristatantis katalogas „Valytoja“ („The Cleaner“).

Paroda „Būties atmintis“ – svarbus meno renginys ne tik Kaune, Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Vienas iš parodos kuratorių Waclaw Kuczma (Lenkija) teigia, kad M. Abramovič menas toks paveikus dėl jame slypinčios pasaulio vizijos ir fatališkų ateities nuojautų.

Pasinėrimas į šios autorės kūrybą žiūrovui tampa dramatišku, magišku iššūkiu. Kuratorius Arvydas Žalpys įžvelgia istorinių sąsajų – mūsų regiono gyventojų pasaulėvaizdis artimas šios menininkės kūrybai.

Nuo sovietinės „geležinės uždangos“ laikų Lietuvos menininkai ir kultūros lauko atstovai įvairiausiais būdais ieškojo informacijos apie M. Abramovič kūrybą – ji simbolizavo drąsų laisvės siekimą peržengiant baimę ir nusistovėjusias klišes, nevaržomą menininko asmenybės raišką veržiantis iš tokių pažįstamų sovietinės sistemos gniaužtų. Todėl šis publikos ir autorės susitikimas ypač svarbus.

Performansas yra tarytum žymuo tam tikrame laike ir vietoje, kur menininkas susitinka su publika ir jie tampa vienas kito veidrodžiu. M. Abramovič performansų retrospektyva leidžia pamatyti ne tik menininkės kūrybos raidą, bet ir žiūrovo vidinę dinamiką, pajusti laiko perspektyvą ir pamatyti save šiandien.

Paroda „Būties atmintis“, kuri yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis – veiks iki liepos 31 d.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją