I. Šerpytytė nagrinėja atminties, traumų ir praradimų temas per gimtosios Lietuvos pokario ir dabartinę istoriją. Pasak menininkės, tai, jog ji užaugo svetur, suteikia jai galimybę pažvelgti į gimtosios šalies istoriją kritiškiau. Jausmas, kad gimtinei jau nepriklauso, verčia ieškoti savo šaknų, tad menininkė kūryboje bando rekonstruoti paveldėtą atmintį, siekdama jos apčiuopiamumo.
I. Šerpytytė gimė 1983 metais Palangoje, nuo 14-os gyvena Londone. 2006 metais menininkė fotografijos bakalauro laipsnį įgijo Braitono universitete, o 2009-aisiais fotografijos magistro laipsnį – Karališkajame Menų koledže Londone, kur šiuo metu gyvena ir dirba.
Jos darbai eksponuojami MoMA (Niujorkas), Viktorijos ir Alberto muziejuje (Londonas), „The Photographers Gallery“ Londone, Nacionaliniame medijos muziejuje Bradforde (Jungtinė Karalystė), Šiuolaikinio meno muziejuje Krokuvoje.
2011 metais autorė buvo nominuota Metų atradimo apdovanojimui Europos svarbiausiame fotografijos festivalyje „Recontres d‘Arles“ (Prancūzija).
Menininkės kūryba rodyta ir Lietuvoje: 2011 metais Vilniaus fotografijos galerijoje buvo surengta personalinė Šerpytytės paroda „1944-1991“, taip pat jos darbai eksponuoti 2014-ųjų Kauno fotografijos galerijos parodoje „Pokario istorijos“.
Pastaroji paskaita susitikimas yra vienas Vito Luckaus fotografijos centro rengtos parodos „Požiūris į senovinę fotografiją“ renginių. Parodą Fotografijos muziejuje galima apžiūrėti iki rugsėjo 18 dienos.
