„Jau trečius metus „Open books“ festivalyje daug dėmesio skiriame ir diskusijoms apie literatūrą. Mūsų tikslas – ne tik pristatyti per metus išleistas įdomias knygas ar pasiūlyti susitikimus su svečiais iš užsienio, bet ir kalbėti apie tai, su kokiomis problemomis, naujais iššūkiais susiduria ne tik literatūros srityje, bet ir kultūros lauke plačiąja prasme dirbantys, kuriantys žmonės. Tikime, kad šios diskusijos bus įdomios tiek literatūros leidybos profesionalams, tiek smalsiems skaitytojams, kuriems įdomu tai, kaip vyksta kultūriniai procesai“, – sako festivalio direktorė Jurga Mandrijauskaitė-Ruškienė.
„Kiekvienais metais stengiamės atsižvelgti į to laiko aktualijas. Taip prieš porą metų diskutavome apie leidybą pandemijos metu, vis populiarėjančias audio knygas, tai, kas sudaro knygų kainą ar kaip ginamos knygų autorių teisės. Praėjusiais metais žvilgsniai krypo į įvykius Ukrainoje, tad kalbėjome apie rašytojų vaidmenį karo akivaizdoje, ukrainiečių knygų vertimus į lietuvių kalbą, negrožinę literatūrą ir tai, kokia Ukrainos realybė atsiskleidžia lietuvių autorių knygose. Šiemet matome, kad suaktyvėjo knygų, kurių dėmesio centre moterys, leidyba, kūriniuose atsiveria vis nauji žvilgsniai į sovietmečio patirtis, aktyviai diskutuojama ir apie atlygį kultūros sferoje. Labai džiaugiamės, kad festivalyje apie leidybą kalbės ir Baltarusijos atstovės, leidybą perkėlusios į Lietuvą“, – sako festivalio programos sudarytojas Audrius Ožalas.
Moterų menininkių kūrybinė panorama
Šių metų festivalio „Open books“ tema – moterys literatūroje, tai, su kokiais stereotipais jos vis dar susiduria, kokiais naujais žvilgsniais pažvelgiama į moteris literatūroje. Per pastaruosius metus pasirodė ne vienas reikšmingas tyrimas, leidžiantis moterims menininkėms sulaukti daugiau dėmesio ir galbūt atskleisti mažiau žinomus mūsų kultūros aspektus. Apie tai bus kalbama diskusijoje „Moterys Lietuvos kultūroje: menininkės, pagaliau atsiduriančios dėmesio centre“, kurį moderuos menotyrininkė Laima Kreivytė.
Knygoje „Lietuvos menininkės“ pirmą kartą viename leidinyje pristatoma plati Lietuvos menininkių panorama nuo pat XX amžiaus pradžios iki šių dienų, ir tai leidžia naujai pažiūrėti į Lietuvos meną. Šio leidinio atveriamas perspektyvas diskusijoje pristatys viena iš knygos sudarytojų Agnė Narušytė. Knygoje „Fokuse: moterys Lietuvos kine“ pirmą kartą lietuviško kino kontekste aptariama, kokiu statusu kino kūrime dalyvauja moterys, kokie lyčių vaidmenys gali būti perskaitomi kino mene, kaip lytis atsiskleidžia konkrečiuose filmuose – apie tai diskusijoje kalbės viena iš knygos sudarytojų Lina Kaminskaitė-Jončarienė. O Algė Andriulytė diskusijoje kalbės apie knygą „Moterys menininkės tarpukario Vilniuje.
Tarp lūkesčių ir galimybių“, kurioje įvairiais aspektais atsiskleidžia moterų menininkių kūrybos tarpukariu panorama.
Baltarusiškos patirtys
„Kai santykiai tarp kaimyninių valstybių valdžios lygmeniu tampa sudėtingi ir vis blogėja, žmonės ir kultūros institucijos turi pasistengti rūpintis tarpkultūriniais santykiais, kad ryšys tarp bendraminčių šiose šalyse nenutrūktų ir išliktų stipresnis ateityje. Baltarusijai reikia savo kaimyninių šalių sąjungininkių, – sako baltarusių feministinės leidyklos „Pflaubaum“, 2019 metais įsikūrusios Minske, šiuo metu veikiančios ir Lietuvoje, redaktorė Alena Kazlova. Kartu su rašytoja, žmogaus teisių aktyviste Vika Biran diskusijoje „Ką veikia baltarusių moterų leidykla Vilniuje?“ jos kalbės apie tai, kaip literatūra padeda kirsti sienas – tiek išorines, tiek vidinių nuostatų. – Ieškome kokybiškos lietuvių ir kitų kaimyninių šalių autorių literatūros baltarusių skaitytojams, turime savo istorijų, kuriomis galime pasidalyti su besidominčiais“.
Šį projektą įkūrė Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijevič, ir apie savo darbą leidyklos atstovės sako, kad tai yra didžiulis iššūkis. Nors daugelis jų skaitytojų iki šiol gyvena Baltarusijoje, šioje šalyje beveik jokios literatūros negalima laisvai publikuoti, ir net užsienyje tenka rūpintis savo saugumu.
V. Biran susitikimo metu papasakos protestuotojos ir tremtyje Vokietijoje gyvenančios baltarusės patirtis, o šį pokalbį moderuos poetė, meno kritikė Giedrė Kazlauskaitė.
„Be pinigų negali būti orios kultūros“
Kultūros lauke finansavimo klausimai yra itin aktualūs, ir netyla diskusijos ne tik apie tai, kaip ši sritis turėtų būti finansuojama valstybės, bet ir tai, kaip pritraukti privačių investuotojų. Apie tai ir bus kalbama diskusijoje „Atlygio problema kultūros lauke ir alternatyvūs finansų šaltiniai“, kurioje dalyvaus leidyklos „Lapas“ įkūrėja Ūla Ambrasaitė, meno kritikas Vaidas Jauniškis ir verslininkas Ignas Staškevičius.
„Daliai žmonių, dirbančių kultūroje, man regis, vis dar sunku adekvačiai įvertinti savo darbą pinigais. Toks savęs nuvertinimas yra yda, kurios būtina atsikratyti, – sako šį pokalbį moderuosianti leidyklos „Kitos knygos“ leidybos projektų vadovė Aira Niauronytė. – Nemažai kultūrininkų iš seno įpratę, kad pinigų kultūros srityje nėra, ir jie dirba pusvelčiui. Tai labai bloga, neori praktika, kurią būtina keisti.
Reikia pritraukti pinigų į kultūrą, parodant verslininkams kultūros kūrėjų darbo vertę. Aš ir pati užaugau tokiais laikais, kai kultūra asocijavosi tik su prasmėmis, bet ne su pinigais. Šiuos du dalykus – prasmę ir pinigus – būtina susieti, nes be pinigų negali būti orios kultūros. Kultūra, kurios kūrėjai skursta, yra skurdi savaime“.
Ji teigia, kad Lietuvoje reikėtų išbandyti įvairesnių kultūros finansavimo galimybių: valstybinį finansavimą būtų galima papildyti mecenavimu ar bendruomeniniu lėšų rinkimu (crowdfunding).
Lietuvoje pamažu atsiranda pasiturinčių išsilavinusių žmonių, kurie investuoja į meno kolekcijas, rezidencijas, remia menininkus, kartais renkamos bendruomenės lėšos kultūros projektams, bet tai galėtų būti taikoma plačiau, tapti norma.
„Būtų puiku, jeigu atsirastų privatus fondas lietuvių rašytojams ar / ir redaktoriams. Tai net galėtų paskatinti kultūros vystymąsi – paskatinti ambicingus projektus, – sako ji. – Manau, Lietuvoje trūksta ryšių tarp kultūros kūrėjų ir verslininkų. Reikėtų ardyti sieną, išaugusią nuo devyniasdešimtųjų, keisti įsivaizdavimą, kad kultūra yra tarsi vienas polius, o pinigai – kitas, kultūroje esą nėra pinigų, o ten, kur pinigai – esą trūksta kultūros. Per 30 metų yra atsiradę išsilavinusių pasiturinčių verslininkų, vertinančių kultūrą. Būtų puiku, jeigu daugiau privačių mecenatų atsigręžtų ir į rašytojus, į knygų leidybą lietuvių kalba. Pinigai ir kultūra – verslas ir kultūra – turėtų traukti vienas kitą kaip magnetai, nes jiems vienas kito reikia, jie vienas kitą papildo“.
Koks mūsų santykis su sovietmečiu?
Pastaraisiais mėnesiais kilusios diskusijos dėl paminko Justinui Marcinkevičiui dar kartą parodė, kad sovietinė praeitis – vis dar itin sudėtinga tema, priešinanti visuomenę dėl istorinės atminties, desovietizacijos procesų. Tai, kokią įtaką sovietmetis padarė dabartiniam mūsų gyvenimui, kokios trauminės patirtys atsispindi ir šiais laikais, kokį kultūrinį, mentaliteto, kitų sričių palikimą mes vis dar turime, padeda atskleisti ir pasirodantys vis nauji moksliniai tyrimai.
Apie tai bus diskutuojama pokalbyje „Nauji žvilgsniai į sovietmetį: šeimos, seksualumo, gyvenimo būdo tyrinėjimai“. Vienas iš šios diskusijos dalyvių – Valdemaras Klumbys, kurio kartu su Tomu Vaiseta išleista knyga „Mažasis o: seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje“ sulaukė didžiulio susidomėjimo.
Tyrimas to, kaip sovietmečiu buvo vertinama ši intymioji gyvenimo sritis, leidžia pažvelgti plačiau ir į visuomenės elgseną bei sugriauti su seksualumu sovietmetyje susijusius mitus. Diskusijoje taip pat dalyvausiančio istoriko Sauliaus Grybkausko knyga „Skundai Maskvai“ leidžia geriau suprasti sovietinį mentalitetą, nomenklatūros gyvenimą, galios santykius, tai, kaip funkcionavo politinė sistema, kokie buvo Maskvos ir Lietuvos valdžios santykiai.
Prieš pat „Open books“ festivalį pasirodys ir dar vienos šios diskusijos dalyvės – Marijos Drėmaitės su bendraautoriais parengta knyga „Jūs gaunate butą“, kurioje nagrinėjama gyvenamoji architektūra sovietų okupuotoje Lietuvoje, ir tai apima ne tik kultūros istoriją, bet ir politiką, ekonomiką, sociologiją ir kitas sritis. Šie diskusijoje aptariami tyrimai verčia permąstyti savo santykį su tuo laikotarpiu, o pokalbį moderuos portalo 15min vyr. redaktoriaus pavaduotojas Audrius Ožalas.
Festivalio naujovės
Festivalis „Open books“ šiemet vyks rugsėjo 22-23 dienomis Nacionalinėje dailės galerijoje. Jame šiais metais bus ir naujovių – pirmoji diena bus skirta redaktorių konferencijai „REDA“, į kurią kviečiami knygų leidybos profesionalai aptarti su knygų redagavimu susijusių temų.
Renginio metu taip pat bus įteikta ir nauja literatūrinė premija. Elektroninių ir audio knygų platforma
Antanukas.lt įteiks pirmąją savo įsteigtų literatūrinių apdovanojimų premiją. Premijos „Už negrožinės knygos grožį“ dydis sieks 6000 eurų.
Šiais metais festivalyje apsilankys trys svečiai iš užsienio: britų rašytoja ir žurnalistė Christina Lamb, apdovanota daugybe premijų. Ji – viena garsiausių britų užsienio karo korespondenčių, savo kūriniais siekianti atkreipti dėmesį į prievartavimus ir seksualinį smurtą šiuolaikinėse konfliktų teritorijose. Į festivalį atvyks bestselerių autorius, prancūzų rašytojas Laurent'as Gounelle. Tokių prancūzų rašytojo knygų kaip „Dievas visada keliauja inkognito“, „Žmogus, kuris norėjo būti laimingas“ pasaulyje parduota milijonai egzempliorių, jis kalbės ne tik apie savo kūrybą, bet ir dalinsis mintimis, kaip parašyti bestselerį.
Didžiojoje Britanijoje gyvenančio autoriaus Andrew Komarnyckyj knyga „Ezra Slefas, kitas Nobelio literatūros premijos laureatas“ sulaukė labai entuziastingų atsiliepimų, ir susitikime Lietuvoje jis kalbės apie tai, kodėl į knygų leidybą jis nusprendė pažvelgti satyriniu žvilgsniu.
Tradicinėje festivalio „Autorių galerijoje“ bus galima susidaryti gerą vaizdą apie tai, kas svarbaus, įdomaus išleista Lietuvoje per metus. Festivalyje dalyvaus Danutė Kalinauskaitė, Akvilina Cicėnaitė, Virginija Kulvinskaitė, Agnė Kajackaitė, Jurga Tumasonytė, Gediminas Kulikauskas, Dovydas Pancerovas, Birutė Davidonytė ir kiti.
