aA
„Velnias gali įgauti visokių pavidalų. Svarbu suprasti, kad susidūręs su juo iš balos sausas neišlipsi. Kitaip tariant, tu turi visą laiką būti atsakingas už savo veiksmus ir žinoti, kas tavęs laukia“, – sako Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro smuikininkė Toma Bandzaitytė ir fagotininkas Andrius Puplauskis. Vasario 8 d. Vilniaus kongresų rūmuose ir vasario 28 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje kartu su savo kolegomis, diriguojami Ričardo Šumilos, jie pristatys du įspūdingus, faustiškosios dramos siejamus muzikinius pasakojimus – Igorio Stravinskio „Kareivio istoriją“ ir šiuolaikinę amerikiečių kompozitoriaus Michaelio Daugherty kompoziciją „Dead Elvis“ (liet. „Miręs Elvis“). Plačiau apie naująjį projektą kalbamės su muzikantais.
Kareivio istorija
© Dariaus Baltakio nuotr.

Koncerte „Kareivio istorija“ susitinka du iš pažiūros labai skirtingi kūriniai: 1918 m. parašyta I. Stravinskio „Kareivio istorija“ ir visiškai šiuolaikinis kūrinys – 1993 m. M. Daugherty „Dead Elvis“. Papasakokite, kaip kilo sumanymas sugretinti šiuos kūrinius?

T. Bandzaitytė: Lygiai prieš dešimt metų kartu su dirigentu Ričardu Šumila „Kareivio istoriją“ vežiojome po Lietuvą. Pradėjome šnekėti, kad praėjo nemažai laiko, kūrinys labai įdomus – norėtųsi jį vėl pagroti. Pilnos sudėties „Kareivio istorija“ atliekama labai retai, dažniausiai grojama paties I. Stravinskio sutrumpinta kūrinio versija – muzikantų trio parašyta penkių dalių siuita. Mes stengsimės laikytis originalo – net ir teksto vertimą iš prancūzų kalbos pasidarėme naują, nes norime kuo mažiau kupiūruoti. O šiuolaikinis M. Daugherty kūrinys „Dead Elvis“ čia labai tinka, nes sutampa ir neįprasta instrumentų sudėtis, ir kūrinius jungianti faustiškojo motyvo gija.

„Kareivio istorija“ – gana išskirtinis kūrinys klasikiniame repertuare. Tiek instrumentų sudėtis, tiek naudojami muzikos stiliai tuo metu buvo naujovė. Papasakokite plačiau apie šį kūrinį.

T. Bandzaitytė: I. Stravinskis „Kareivio istoriją“ kūrė Pirmojo pasaulinio karo metu. Tuo metu buvo uždarinėjami operos teatrai arba labai apribota jų veikla. Kartu su šveicarų rašytoju C. F. Ramuzu, su kuriuo anksčiau buvo bendradarbiavęs, I. Stravinskis sugalvojo sukurti kompaktišką draminį-muzikinį spektaklį, kurį minimaliomis priemonėmis būtų galima atlikti karo metu, nuvežti parodyti vienur ar kitur. Taip gimė ir neįprasta instrumentų sudėtis – du styginiai instrumentai, du variniai pučiamieji, du mediniai pučiamieji ir perkusija. I. Stravinskio muzika yra labai sudėtinga, ypatingai ritmiškai, todėl būtinas dirigentas. Taip išėjo mini spektaklis su aktoriais ir šokiu, išeinantis už kamerinio koncerto ribų, bet mažesnis už simfoninį koncertą ar operos spektaklį. Toks ir buvo kūrinio sumanymas.

Ką pasakoja „Kareivio istorija“?

Kūrinys parašytas amžinąją tema apie žmogaus silpnybę, kai vardan tariamos gerovės jis parduoda savo sielą velniui. „Kareivio istorijai“ panaudota rusų liaudies pasaka apie kareivį, kuris grįždamas namo pakeliui sutinka velnią ir savo smuiką išmaino į stebuklingą velnio knygą. Aišku, velnias jį apgauna, ir nuo to momento prasideda jo nelaimės. Kareivis gauna šlovę ir turtus, bet vietoje trijų dienų, kurias žadėjo velnias, praeina trys metai, ir grįžęs į kaimą kareivis neberanda savo sužadėtinės – ji susituokusi su kitu, jo nebeatpažįsta mama ir jis supranta, kaip labai yra apgautas – taip baigiasi pirmoji kūrinio dalis. Vėliau kareivio ir velnio nuotykiai tęsiasi, bet moralas aiškus – tu negali visko turėti. Jei jau pradėjai su velniu bendrauti, negalvok, kad sausas iš balos išlipsi – vis tiek ką nors teks paaukoti.

1993 m. M. Daugherty parašė tarsi šiuolaikinę „Kareivio istoriją“, pavadinimu „Dead Elvis“, sukurtą netgi specialiai tai pačiai instrumentų sudėčiai...

A. Puplauskis: Taip, išties, tik M. Daugherty kūrinyje herojumi tampa Elvis Presley – Amerikos popkultūros simbolis, kuris už savo šlovę, populiarumą ir turtus turėjo sumokėti skaudžią asmeninės laimės kainą. Tokiu būdu faustiškoji istorija pasikartoja, kai vardan išorinės sėkmės prarandi savo sielą. Tai įdomus kūrinys, kuris savyje apjungia klasikinę ir populiariąją muziką, siejasi su vizualiuoju menu, popartu. Pavyzdžiui, jame skamba daugybės garsiausių klasikos kompozitorių naudota „Dies irae“ – mirties – tema, kuri šiuo atveju šalia populiarios muzikos yra kaip persekiojanti nuojauta. Tu turi visą laiką būti atsakingas už savo veiksmus ir žinoti, kas tavęs laukia. Šiame kūrinyje Elvis Presley groja fagotu – tai irgi netikėta, nes fagotas retai būna solinis instrumentas. Taigi kareivio sielos išraiška buvo smuikas, Elvio Presley – fagotas.

Abiejuose kūriniuose kalbama apie tai, kaip tam tikras žmogiškasis tikrumas, asmeninė tiesa, tikrosios vertybės iškeičiamos į kažką trumpalaikio, paviršutiniško, bet užtat atnešančio greitą ir apčiuopiamą rezultatą. Kaip Jūs manote, ar lengva suderinti laikmečio reikalavimus, atitikimus tendencijoms ir madoms su ištikimybe sau pačiam?

A. Puplauskis: Šitas klausimas menininkams visais laikais buvo aktualus. Pasaulyje yra labai daug muzikantų, kurie neatsilaiko prieš lengvą uždarbį, pinigus, ir menas, tikrosios vertybės lieka kažkur užkastos. Nuolatos reikia rinktis – imti lengvus pinigus ir per daug nesigilinti į vidų ar atvirkščiai – manyti, kad svarbiausia yra menas, o visa kita ateis savaime.

T. Bandzaitytė: Taip pat yra ir su pataikavimu publikai. Galima nueiti lengviausiu keliu ir groti tai, ką nori išgirsti publika. Bet iš tikrųjų, manau, kad kartais reikia groti tai, kas tikrai vertinga, nebijoti imti sudėtingesnių kūrinių. Juk tai, kad kažkas visiems patinka, nereiškia, kad savaime yra gerai.

Ar nėra apmaudu, kad mūsų visuomenėje gilesnę vertę turintys dalykai nesulaukia didesnio dėmesio?

T. Bandzaitytė: Man, tiesą pasakius, dar ne. Aš dar nesu nusivylusi, nes labai puikiai suprantu, kad tie dalykai, kuriuos aš darau ir kurie man yra svarbūs, gali būti įdomūs išties labai mažai daliai žmonių. Galbūt reikia tiesiog žinoti, kam visa tai darai, ir nesitikėti, kad ateis minios žmonių. Man svarbiau tai, ką aš darau, negu kad mane visi išgirstų.

A. Puplauskis: Mane kartais nuvilia tęstinumo stoka. Pavyzdžiui, šitas mūsų projektas yra labai rimtas ir reikalaujantis labai daug laiko, repeticijų, asmeninio pasiruošimo. Šiuo atveju gerai, kad mes turime kelis koncertus – esame labai dėkingi Rokiškio klasikinės muzikos festivaliui, kuriame grojome gruodį, vasario 8 d. koncertą atliksime Vilniaus kongresų rūmuose, o vasario 28 d. – Kauno valstybinėje filharmonijoje. Blogiausia tuomet, kai tu labai ilgai dirbi, praeina vienas koncertas, ir viskas baigiasi – nėra, kur pakartoti.

T. Bandzaitytė: Bet tai ne blogiausia! Koncertas yra tas menas, kuris išnyksta, ir tai kaip tik žavu. Tai nėra kinas ar fotografija, kur vieną kartą užfiksavai, ir vėliau atsivertęs gali peržiūrėti. Už tai koncerto žanre slypi tam tikras stebuklas – jis įvyksta vieną kartą, ir tu turi jį patirti dabar.

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro muzikantų koncertas „Kareivio istorija“ įvyks 2019 m. vasario 8 d. 19 val. Vilniaus kongresų rūmuose ir vasario 28 d. 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje. Dirigentas Ričardas Šumila. Bilietų galite įsigyti „Tiketos“, „Teatrai.lt“ ir Vilniaus kongresų rūmų kasose.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(1 žmogus įvertino)
4.0000
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lietuvos knygų leidėjai nusitaikė į Lenkiją

Lenkijos rinka Lietuvos knygų leidėjams gali būti sėkminga, reikia orientuotis į šią...

Žiūrovus iš proto vedantis radikalo sūnus: priešinausi viskam, ką išpažino mano tėvas (14)

Palyginti neseniai lietuviškus meno renginius ir vakarėlius pradėjo lankyti impozantiškos...

Atidaryta dvidešimtoji Vilniaus knygų mugė (12)

Ketvirtadienį Vilniuje oficialiai atidaryta jubiliejinė, dvidešimtoji Vilniaus knygų mugė , į...

Koncertui „XXI a. Metų laikai“ jėgas apjungė NIKO ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras

Kovo 16 dieną „ Compensa “ koncertų salėje Vilniuje – įspūdingas koncertas „XXI a....

Paskelbė vertingiausias 2018 metų verstines knygas (4)

Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos ekspertai, remdamiesi Lietuvos nacionalinės bibliotekos...

Top naujienos

Valatka: Skvernelis atstovauja išmirštančiai Lietuvai, o Puidokas dabar yra šalies gelbėtojas (780)

Didžiausioje istorijoje korupcijos byloje teismas leidžia suimti teisėjus, o Druskininkų merui...

Ekspertai to nematė daugiau nei 10 metų: ką daryti, jeigu nusprendėte imti būsto paskolą (196)

Ar pigios paskolos ir brangstantis nekilnojamasis turtas atneša dar vieną krizę? Kiek dar šiemet...

Lietuvė siekė tapti balerina, bet konstruoja kosmoso palydovus: darome tai, ko niekas pasaulyje dar nėra daręs (80)

Jei kas Simonai Liukaitytei (28) paauglystėje būtų pasakęs, kad ateityje ji bus ne balerina, o...

Orai: būkite atsargūs – kelius nuklos plikledis (1)

Penktadienį orus lemiant aukštesnio slėgio laukui, dangus išgiedrės.

Valančiūnas praleis NBA rungtynes – skubiai grįžo į Lietuvą šaltiniai nurodė priežastį (21)

Penktadienio rungtynes su Los Andželo „Clippers“ praleis Memfio „Grizzlies“ vidurio...

Kraupus įvykis Šilalės rajone: ugniagesiai rado sudegusį automobilį ir šalia negyvą vyrą (8)

Bendrasis pagalbos centras informavo, jog ketvirtadienį 22.14 val. buvo gautas pranešimas apie tai,...

Vienas gėrimas populiariame Graikijos kurorte tapo lemtingu: mergina apako, teko persodinti inkstą (38)

2016 m. rugpjūtį po žygio per barus Zantėje, Graikijoje su dviem draugais Hannah Powell iš...

Nausėda pristatė programą: gerintų santykius su kaimynais, įgėlė ir Grybauskaitei (479)

Kandidatas prezidento rinkimuose, buvęs SEB banko ekonomistas Gitanas Nausėda Vilniaus universiteto...

Minios gerbėjų plūdo į Jazzu koncertą Vilniuje: grandioziniame pasirodyme – įspūdinga scena ir kerintis atlikėjos balsas (152)

Ketvirtadienį Vilniuje atlikėja Justė Arlauskaitė-Jazzu surengė išskirtinį koncertą. Šiam...

Strasbūro teisme – Brazauskienės ieškinys prieš Lietuvą (611)

Vasario 12 dieną Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybei...