Iki rugpjūčio 1 dienos truksiančios kelionės sumanytojai visus 826 kilometrus skiria Renesanso humanistinės kultūros, ištikimybės ir Didžiosios meilės pašlovinimui.
Ryškios, paslaptingos karalienės Barboros Radvilaitės (1520-1551) istorijos trauka nesusilpnėjo - iki šiol mokslininkai, dailininkai, literatai bando įminti jos mįslę, kuria įvairias Barboros charakterio ir su ja susijusių įvykių interpretacijas.
2001 metais pagal atrastą Barboros kaukolę mokslininkai sukūrė dokumentinį jos portretą. Ryškūs karalienės bruožai - kumpa nosis, išraiškingos akys paneigė kitų atvaizdų sudarytą švelnios, romios Barboros įvaizdį. Naujasis dokumentinis portretas rodo, kad Žygimantas Augustas mylėjo stipraus charakterio moterį.
2001-aisiais, suėjus 450 metų nuo legendinio grožio karalienės mirties, šis įvykis buvo paminėtas, tačiau iki šiol niekam nekilo idėja pakartoti tą kelią, kurį 1551 metais karaliaus Žygimanto Augusto lydimas Barboros karstas grįžo į Lietuvą.
Našlė Barbora Radvilaitė 1547 metais slapta ištekėjo už Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto. Jungtuvėms nepritarė karaliaus tėvas Žygimantas Senasis, tam priešinosi karalienė motina Bona Sforza (Sforca) bei Lenkijos didikai, bijodami Radvilų įsigalėjimo. 1551 metais po sunkios ligos Barbora mirė.
Žygimantas Augustas, pildydamas žmonos norą būti palaidotai Lietuvoje, jos kūną 1551 metų gegužės 25 dieną išlydėjo į Vilnių. Iš Krokuvos per Prošovicus, Višlicą, Šidlovą, Radomą, Lukomą ir kitus miestelius didžiulė procesija, kurioje buvo daugybė didikų, dvariškių, apie 400 žirgų, vyko į Lietuvą.
Žygimantas Augustas žmonos karstą, ant kurio buvo jos portretas, lydėjo raitas, o per miestelius ir kaimus ėjo pėsčias. Rūdninkuose Barboros palaikus pasitiko Radvilos Rudojo vadovaujami Lietuvos didikai. Beveik mėnesį keliavęs karstas su palaikais birželio 22 dieną pasiekė Vilnių ir buvo karališkai palaidotas Katedros rūsio kriptoje.
Dviratininkų žygį dokumentiniame filme įamžins kino režisierius Aloyzas Jančioras.