Idėja apsireiškė sapne
Vyžuonose gimęs ir augęs skulptorius Henrikas Orakauskas paskutinius dešimtmečius kuria sodyboje Kernavėje, tačiau į Vyžuonas dažnai atvažiuoja aplankyti artimųjų ir savo kūrinių-skulptūrų miestelio nuošalyje ant Rašytojų kalnelio, skirtų vyžuoniškiams literatūros kritikui Antanui Masioniui ir prozininkui Broniui Radzevičiui.
Liepos 23 d. teatralizuotu vyksmu bus atidengta dar viena H.Orakausko tėviškei dedikuota 3,5 metro auščio metalo plastikos skulptūra „Saulė“. Skulptūrą inspiravo miestelio centro skurdumas. „Pokariu sudegus žydų kvartalui, nugriovus laisvės kovų dalyviams skirtą paminklą, buvo suformuotas nauja infrastruktūra ir čia neliko jokio simbolinio miestelio centrą, jo istoriją išreiškiančio objekto“, – sakė skulptorius. Po ilgų svarstymų, kaip atspindėti Vyžuonų istoriją, skulptūrą „Saulė“ Henrikas susapnavo grįžęs namo po kelionės į gimtinę.
Skulptūros atidaryme – teatralizuotas vyksmas
Šeštadienį, liepos 22 d. 14 val. miestelio centre vyks teatralizuota muzikinė H.Orakausko skulptūros „Saulė“ atidengimo iškilmė, kurią pradės Utenos meno mokyklos mušamųjų instrumentų grupės „Bum-drum“ vadovas Saulius Auglys marimbos garsais, kuris šiai progai parašė kūrinį marimbai „Po Vyžuonų saule“.
Išvysime specialiai šiai šventei sukurtą improvizuotą šokio studijos „Ulna“ šiuolaikinio šokio šokėjų Miglės Keblaitytės ir Aleksander Vinik pasirodymą, talkins „Santarvės“ modelių mokykla, vadovaujamas direktorės Rasos Kazėnienės.
Atidarymo ceremoniją vainikuos dainos, sukurtos pagal Antano Masionio eiles, premjera. Muziką eilėms sukūrė ir dainą atliks Edita Grudzinskaitė-Gruodis, dainos aranžuotės autorius, išdailintojas – kompozitorius Aras Žvirblys.
Pasveikinti vyžuoniškių ir skulptūros autoriaus į šventę atvyks Utenos miesto metas Marijus Kaukėnas, Utenos savivaldybės atstovai ir Kultūros ministro patarėjas Sigitas Šliažas.
Metalo plastikoje –Vyžuonų istorija
Dar piešdamas žmones iš savo vaikystės, Henrikas juto pasirinktų personažų unikalumą ir tuo pačiu egzistencinę prasmę tai užakcentuoti plastinėse formose. Skulptūroje „Saulė“ personažai jau apibendrinti ir atsekami istoriniame laiko vyksme, tampa simboliais ar ženklais. „Greičiau tai intuicijos padiktuotas bandymas per vaikystėje patirtus išgyvenimus ir asmeninę gyvenimišką patirtį vizualiai iliustruoti miestelio istoriją“, – sakė kūrėjas.
Skulptūros pagrindinė vertikalė yra moters figūros fragmentas prie kurio primontuotas tekstas – parkalba į šio krašto žmogų. Judant aplink skulptūrą ratu matyti lengvai banguojanti, reljefinė juosta sudaryta iš spiralių, driežiukų, žuvyčių, žalčiukų. Upė – visko pradžia, iš žemės gelmių prasiveržusi gyvybės arterija, kuriai tekant aukštyn, prasideda žmogiškosios dramos, tragedijos ir komedijos.
Skulptūros „istorija“ prasideda nuo iškilios LDK didžiojo etmono Kristupo Radvilos figūros visoje savo statuso didybėje ir galioje. Šalia jo sėdinti žmona Kotryna Ostrogiškė laiko vyro ranką, tuo pačiu, kita ranka siekia paglamonėti jauną liūtę. Kiek tolėliau – gagenančių žąsų būrys. „Šio dvaro žmonės neabejotinai augino žąsis garsiojo šeimininko stalui. Neatsitiktinai šioje scenoje žąsys tampa svarbia metafora“, – sakė H.Orakauskas.
Turtinga simboliais
Didžioji pušis stovėjusi šalia kelio į Užpalius kelioms kartoms tampa pasaulio medžiu ir ta vertikale, kurios šakų tankmėse ir šešėliuose vyksta žmogiškosios dramos. Savo tragišką likimą karo metu išgyvenusi miestelio žydų bendruomenė neabejotinai turi savo vietą medyje. Autoriaus iš geležies iškaltas „žydelis“ skausmingai ritina aukštyn savo „Sizifo“ akmenį - Dovydo žvaigždę. „Dar vaikystėje matyti žydų skausmingi aplankymai savų giminių kapų paliko atmintyje visam gyvenimui. Neatsitiktinai žydo figūroje atsirado ir vilties sparnas“, – pasakojo Henrikas.
Pušies šakose atsiranda vietos ir sudėtingą rolę pokario metu suvaidinusiam „stribo“ personažui. Tragikomiškai atrodo riedantis ant penkiakampės žvaigždės anonimas su kauke, laikantis rankoje rusišką automatą. Dažnai krašto šeimai pokaris buvo tremčių ir praradimų metas. Šarvuotas raitelis laiko skydą, kuriame iškaltas Vyžuonų herbo žaltys. Tai – šv. Jurgio kovos prieš blogį ir krašto vyrų savanorių kovojusių už laisvę paralelė, taip pat ir 1830-1831m. ir 1863-1864 m. sukilimų prieš carinę okupaciją, Lietuvos Nepriklausomybės kovų, partizaninės kovos prieš Sovietų Sąjungos valdžią simbolinis įprasminimas.
Autoriaus prakalba į krašto žmones
Visa tai, kas vyksta skulptūros žemiškame pasaulyje stebi šventikas ir laimina Dievo vardu. Šv.Jurgio bažnyčios kunigai neapsiribojo dvasiniais parapijiečių reikalais, bet buvo ir tautinės kultūros puoselėtojais, šviečiamosios veiklos iniciatoriais.
Pačioje medžio viršūnėje matomi jaunuolio ir merginos kūnai su gėlių vainikais ant galvų. Jie tarsi kristų į gaivališką Joninių nakties glėbį. Nedangstoma kultūrinių stereotipų jaunystės ir meilės jėga. Vidinėje išlenktos moters figūros pusėje matomi reljefiniai paukščiai simbolizuojantys paukščių taką.
Pati metalo plastikos technologija leidžia kompozicijai plėstis erdvėje, sąlygiškai kopti į dangų. Jame taip pat vyksta veiksmas. Plokščiakūniai ažūriniai angelai žaidžia savo žaidimus. Viskas čia tik numanoma ar spėtina. Dangus nebus sukultūrintas. Tereikia užversti galvą aukštyn ir nors laikinai užmiršti žemę. „Gamtos dinamizmas prasidėjęs kompozicijos apatinėje dalyje spirališkai kyla aukštyn ir tampa lyg vartais į nežinomybę. Pradinėje skulptūros pusėje esantis tekstas tik primena, tiek praktinio-žemiškojo, tiek dvasinio žmogaus gyvenimo persipynimą: „Šviečiu tau/Vyžuonų žemės žmogau/Kad rytą/Savo tarme pasveikintum dieną/Jėgų antplūdyje būtum žinantis/Vakare skaidrėjantis upės vanduo/Taptų tavo bendraminčiu.“, – dalinosi mintimis H.Orakauskas.
Vardiniai suoleliai Vyžuonų mohikanams
Vyžuonų seniūnija įgyvendina ir dar vieną kūrybinį-edukacinį projektą „Pasėdėk su...“, kurio rezultatus išvysime kraštiečių šventės metu. Skirtingose miestelio vietose bus galima prisėsti su šiam kraštui ir Lietuvai save atidavusiais žmonėmis ant jų vardo suolelių.
Prie H.Orakausko skulptūros vyžuoniškių ir miestelio svečių lauks suoleliai su QR kodais keturiems nusipelniusiems vyžuoniškiams: poetei Baniutei Stefanijai Baravykienei, skulptoriui Henrikui Orakauskui, menininkui Algirdui Indrašiui, rašytojui Leonardui Grudzinskui.
Prie Laisvės paminklo bus galima pasėdėti su pulkininku Pranu Saladžiumi ir vieninteliu lietuviu, dalyvavęs Suomijos kare, Augustinu Marganavičiumi. Iš viso šiais metais bus pastatyta dešimt suolelių, ateityje jų daugės.
Bendruomenė taip pat pakviesta jungtis prie šios iniciatyvos ir prie savo namų pastatyti suolelį pakeleiviui prisėsti, akmenėlį iš bato išsipurtyti ar atsikvėpti. Gražiausio ir originaliausio projekto autorius bus apdovanotas kraštiečių šventės metu.
Konferencijos centre – Vyžuonų genealogija
Šeštadienį Vyžuonų bibliotekoje vyks ir konferencija „Vyžuonų krašto genealogija“, bus atidaryta Alvydo Malinausko genealogijos paroda „Vyžuonų RKB metrikų išrašai ir genealoginės schemos“.
Susirinkusiems sveikinimo žodį tars Vyžuonų seniūnė Jolita Bučelienė ir Vyžuoniškių bendrijos „Vyžuona“ pirmininkė Renata Davniukienė. Konferencijoje dalyvaus doc. Nijolė Bankauskienė, prof. Gabija Bankauskaitė, prof. Algirdas Vyžintas, dr. Zita Migonienė, Rimantas Žvirblis, Alvydas Malinauskas, Liutauras Ulevičius, Regina Šarkuvienė, Ričardas Putrimas, Zita Voverytė- Indriūnienė, Zita Eidžiulytė- Mackevičienė, Edita Grudzinskaitė-Gruodis, Romaldas Zabulionis, Antanavičiutė Loreta, Vilma Šeikienė, Andrejus Zelevas.
Konferencijoje bus pristatomi Vyžuonų krašto genealoginiai tyrinėjimai ir šaltiniai, nukeliausime į Bikuškio dvarą ir išgirsime apie jo žmones, susipažinsime su Vyžuonėlių dvarininko Piotro Veriovkino auklėtinės Marijos Zofijos Levickaitės kilme ir jos gyvenimo pėdsakais, prisiminsime rusų sentikius - neatskiriamą Vyžuonų bendruomenės dalį, o prof. A. Vyžintas skaitys pranešimą tema „Iš Vyžuonų praeities į ateities viziją“.
Atlaiduose dar gyvuoja protėvių tradicijos
Didžiausia maldų ir bendrystės šventė Vyžuonų žmonėms – Šv. Magdalenos atlaidai. Vyžuonos tebegyvena sena tradicija, tad aplink tikėjimo iškilmę čia vis dar sukasi gyvenimas. Dažnai išgirsi žmones sakant, kad reik nusišienaut iki Magdalenos, kad susitiksim Magdalenoje, užsuk Magdalenoj, reikia išgyvent iki Magdalenos.
Į Šv. Marijos Magdalietės atlaidus Vyžuonose kadaise žmonės plaukdavo kas pėsčiomis, kas su vežimais. Laikai pasikeitė, tačiau iki pat dabar dar išsaugotos senosios tradicijos, nuo bažnyčios skliautų nusidriekia vyžuoniškių moterų rankomis pintos augalų girliandos, bažnyčia ir šventorius pakvimpa smilkalais, prieš iškeltą Švč. Ostiją iš mergaičių rankų byra gėlių žiedai, o bažnyčią juosia gyva žmonių procesija su senovinėmis vėliavomis ir kaspinais.
Bažnyčios klebono Sigito Sudento kvietimu, Šv.Magdalenos atlaiduose Šv.Mišiose giedos operos solistės Irenos Milkevičiūtės mokinė Emilija Finagėjevaitė, vargonuos Raminta Gocintienė.
Visą savaitgalį Vyžuonos alsuos šventiniu ritmu, netruks ir pramoginės programos. Vyžuoniškių ir miestelio svečių laukia Vilijos Radvilės koncertas ant Rašytojų kalnelio, grupių „Skylėta kepurė“ ir „Drovuoliai“ koncertas, vakaro diskoteka.
Dovana tėviškei – akustinis koncertas
Sekmadienį, liepos 23 d. 16 val. po Šv.Magdalenos atlaidų ant Rašytojų kalnelio visi laukiami Giedriaus Arbačiausko ir Editos Grudzinskaitės-Gruodis akustiniame koncerte. Po trisdešimties metų iš Kauno į Vyžuonas sugrįžusi gyventi uteniškė E.Grudzinskaitė-Gruodis miesteliui dovanoja koncertą „Gražiausios pasaulyje gimtinės žvaigždės“. Pavadinimas pasirinktas iš šviesios atminties dėdės rašytojo, gamtos dainiaus Leonardo Grudzinsko tekstų. Šis sakinys iškaltas ir senelio mokytojo Jono Grudzinsko kapo akmenyje.
„Visa, ko pripildyta mano širdis ir ką noriu pasakyti šio krašto žmonėms taip tobulai telpa vyžuoniškio rašytojo Broniaus Radzevičiaus „Priešaušrio vieškelių“ ištraukoje: „Aš tarsi perėmiau tą šviesą – iš šių laukų, vandens... Sielos šviesą, supranti, iš jų, iš šitų žmonių; tokia jos gausybė, ir aš noriu, kad ji išsiveržtų iš manęs, vėl visa nutviekstų. Tuos akmenis, laukus, žmones... Tai kažkas dieviška, supranti...“, – sakė Edita Grudzinskaitė-Gruodis.
Vyžuonų kraštiečių šventės programa:
Liepos 22 dieną
11 val. Šv. mišios Vyžuonų šv. Jurgio bažnyčioje už kraštiečius
12-14 val. Konferencija „Vyžuonų krašto genealogija“ Vyžuonų bibliotekoje
14 val. Teatralizuotas Henriko Orakausko skulptūros atidarymas
14.30 -17.30 val. Utenos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos prevencinio projektas „apsaugok save ir artimą nuo gaisrų“, aikštelėje už Vyžuonų mokyklos
17.30 val. Vilijos Radvilės koncertas ant Rašytojų kalnelio
19 val. Šventės atidarymas: sveikinimai, meninė programa
20 val. Grupės „Skylėta kepurė“ koncertas
21 val. Grupės „Drovuoliai“ koncertas
22-24 val. Diskoteka
Liepos 23 d.
11 val. Šv. Magdalenos atlaidai Vyžuonų šv. Jurgio bažnyčioje
16 val. Giedriaus Arbačiausko ir Editos Grudzinskaitės-Gruodis koncertas „Gražiausios pasaulyje gimtinės žvaigždės“, E.Grudzinskaitės-Gruodis dovana ir padėka gimtajam kraštui ir jo žmonėms
