Vaikystėje Abė Malen ištrūko iš klastingo Vilkokso kulto, kai šis tikrąja to žodžio prasme virto pelenais. Prabėgus daugybei metų, ji tapo geriausia Niujorko policijos departamento įkaitų derybininke ir motina. Abė manė, kad blogiausia jos gyvenime liko praeityje. Iki dabar. Ginkluoti sąmokslo teorijų šalininkai, pasivadinę Stebėtojais, įsiveržė į vietinę vidurinę mokyklą ir paėmė įkaite jos dukrą.
Išgalvotoje realybėje gyvenantiems Stebėtojams grasinant nušauti jos vaiką, paprastai šaltakraujiška Abė sunkiai tvardosi ir, rodos, tuoj palūš. Bet laikas tiksi, jos dukters gyvybė kaba ant plauko, tad Abė neturi kito pasirinkimo, tik vesti derybas su ta paranoikų grupe. Be to, jai reikia kuo skubiau įminti tos grupės lyderio mįslę, kol dar ne per vėlu.
Abei po truputį narpliojant Stebėtojus gaubiančią paslaptį, visą laiką šmėžuoja ir kitas galvosūkis, bandantis grąžinti ją į tą tamsią praeitį, kurią ji visą gyvenimą stengėsi pamiršti.
„Subjauroti ketinimai“ nėra eilinis detektyvas su netikėtais istorijos posūkiais. Jame netrūksta ir psichologinės įtampos, ir romantinių siužeto vingių, be to, labai įtaigiai atskleidžiama šiais laikais aktuali sąmokslo teorijų tema, jų kūrėjų ir šalininkų mąstymo logika, kuri net protingiausius žmones gali nuvesti pavojingais minčių klystkeliais.
Knygą iš anglų kalbos vertė Edmundas Juškevičius. Kitos Mike’o Omero knygos: „Žudiko kailyje“, „Kapo tamsoje“, „Kraujo troškulys“.
Zacharijas sėdėjo priešais savo kompiuterį vilkėdamas chalatą. Jau tris dienas jis nebuvo apsirengęs jokių kitų drabužių. Nedirbančiojo privilegija. Jis kimšo bulvių traškučius, aliejuoti trupiniai nuo lūpų ir pirštų byrėjo ant jo nuogo pilvo bežiūrint savo naujausią filmuką.
Ekrane aimanavo moteris, kurią iš už nugaros tratino vyras – pornoaktorius. Zacharijui visai nerūpėjo, kas jis toks. Užtat ta moteris buvo Natali, kuri prieš ketverius metus vidurinėje mokykloje per anglų kalbos pamokas sėdėdavo priešais jį.
Natali nieko nežinojo apie šį filmuką. Tiesą sakant, jei jos būtų paklausę, ji nebūtų prisiminusi, jog su tuo vyru apskritai kada nors turėjo lytinių santykių. Nes jų ir neturėjo.
Šis filmukas buvo giliosios klastotės produktas. Filmukas, kurį Zacharijas sukūrė panaudojęs atsitiktinį pornografinį filmą ir kelias Natali nuotraukas iš jų klasės albumo bei jos puslapio platformoje „Instagram“.
Kol kas tai buvo vienas geriausių jo kūrinių.
Tokiuose filmukuose atsidūrė dauguma merginų, su kuriomis jis mokėsi vidurinėje mokykloje. Kai kurioms merginoms buvo skirta net po kelis filmukus.
Vieną dieną, kai baigs kurti šią kolekciją, jis išsiuntinės savo filmukus visiems vaikinams, kurie mokėsi jo mokykloje. Gal net išsiųs juos ir merginoms. Ir tų merginų tėvams. Tai bus galutinis kerštas už tai, kaip tos kalės visus tuos metus su juo elgėsi.
Nuo tada, kai jį išmetė iš darbo, jis visą laiką leido kurdamas tokius filmukus, taip pat tyrinėdamas Ratą – tuos išperas, kurie viską kontroliuoja. Jis žinojo, kad būtent Ratas liepė jį išmesti iš darbo. Kai kurie Stebėtojai su juo sutiko. Ta klika nuolat atleidinėja žmones iš darbo. Tiems šunsnukiams dėl tam tikrų priežasčių reikia, kad nedarbas didėtų. Jiems jis, Zacharijas, tebuvo statistika. Tik skaičius jų prakeiktoje skaičiuoklėje.
Bet jis demaskuos juos. Jie sulauks jo keršto.
Beje, tiems žiopliams jis turėjo kone dėkoti. Buvimas namie jį paskatino imtis šalutinio verslo. Tarkime, vyruką paliko jo mergina. Ir jį tai užsiutino. Vyrukui tereikia nusiųsti kelias nuotraukas Zacharijui ir jis sukurs jam puikų filmuką. Jo buvusi mergina – su dviem vyrais. Arba su šešiais. Arba su moterimis. Kaip tik užsakovas pageidaus. Tegul tik klientas sumoka – Zacharijas pristatys prekę. Už nedidelį honorarą jis tuos filmukus taip pat siųsdavo į daugybę pornografinių svetainių.
Kerštas buvo apmokamas geriau negu darbas parduotuvėje „Walmart“.
Jo telefonas vis pypsėjo. Zacharijas pirštais pakėlė sau nuo pilvo kelis trupinius ir vieną po kito juos nulaižė. Paskui, vis dar čiulpdamas pirštus, peržiūrėjo žinutes. Pasak jo draugų iš Stebėtojų grupės, Ratas savo klientams pedofilams signalizuoja, jog yra parduodami du vaikai. Išsigimėliai! Klausimas – kur ir kada. Nustatyti kada – visai paprasta. Forume buvo kalbama apie tai, jog rytoj, sausio 9-ąją, 11 valandą įvyks kažkas reikšminga. Čia ir bus tai.
Tačiau kur?
Jis peržiūrėjo to faro turinį „Twitter“ puslapyje. Žinia yra čia, internete, matoma visam pasauliui, bet niekas nė piršto nepajudina.
Ir tada jo žvilgsnį patraukė to paties vyruko įrašas, publikuotas vos prieš dvi valandas. Šiandien lankiausi Kristopo Kolumbo vidurinėje mokykloje, kur pasakojau apie narkotikų žalą. Mūsų ateitis – tai mūsų vaikai.
Vėl rašybos klaida. Turi būti ne Kristopo, bet Kristupo. Tai pasirodė lygiai prieš dvi valandas. Dvi valandos. Du vaikai. Be to, savo įrašą jis baigė žodžiu vaikai. Prieš kelis mėnesius Zacharijui tai nebūtų sukėlę jokio įtarimo, bet dabar jis išmanė, kaip tie išsigimėliai komunikuoja. Jam buvo žinomi jų triukai.
Jis skubiai parašė žinutę kitiems savo grupės nariams. Jų buvo penki: Vikšras, Širdžių Karalienė, Miegapelė, Taukšlys ir jis pats. Sau pasirinko geriausią slapyvardį – Skrybėlius. Bet tai, žinoma, buvo Džonio Depo kandusis blogiukas, o ne tas kvailas, storas žmogėnas iš Disnėjaus animacijos.
Vieta nustatyta. Kristupo Kolumbo vidurinė mokykla.
Vidurinė mokykla. Ir ji yra mieste, ne kitaip. Zacharijas susimąstė. Apie savo vidurinę mokyklą. Apie mergaites ir tai, kaip jos su juo elgėsi. Paskui pagalvojo apie Kristupo Kolumbo vidurinę mokyklą. Ar ji tokia pati? Pilna pasipūtusių mergaičių?
Jis įsivaizdavo, kaip į ją įsiveržia. Koja išspiria duris, jį palaiko draugai. Štai taip. Šypsena žaidė jo lūpose.
Turėtume tai patikrinti, parašė jis.
Kompiuterio ekrane finalinė aimana. Natali veidas iškreiptas ekstazės. Laikas ekrano kampe: 19 val. 56 min.
Kviečiame skaityti knygos ištrauką.
Širdžiai trankantis krūtinėje, Vikšras susijaudinęs baksnojo savo telefono ekraną. Jiems pavyko! Jie perprato žinią.
Vidurinė mokykla. Tipiška Rato strategija – iškrypėliška ir nežmoniška. Kviesti savo klientus pedofilus į mokyklą, pilną vaikų. Tikriausiai šitaip prieš varžytines siekiama sužadinti jų apetitą, kad būtų galima smarkiai pakelti kainą. Gal Ratas netgi išplės sandorį – už didelį papildomą mokestį pasiūlys vaiką iš tos mokyklos. Tie žmonės neturi jokių skrupulų.
Tai buvo tik kartą gyvenime pasitaikanti proga demaskuoti Ratą. Jeigu jie sugebėtų sutrukdyti šioms varžytinėms, išgelbėtų vaikus ir galbūt sučiuptų agentą, kuris ketino juos parduoti. Tada visi galiausiai įsitikintų, kad Stebėtojai visą laiką buvo teisūs.
Jie negalėjo kreiptis į policiją. Ratas praktiškai valdė policiją. Juk, po velnių, ta žinia, paskelbta tviteryje, buvo Niujorko policijos departamento vadovybės darbas.
Jis galėjo apie tai pasisakyti forume, bet tokiu atveju klika sužinotų, kad jie viską išsiaiškino. Varžytinės būtų atšauktos, o vaikai išvežti kur nors kitur.
Ne, Skrybėlius teisus. Jie turi tai padaryti patys. Ta mokykla vos už dviejų valandų kelio. Jis gali ten nuvažiuoti rytoj ryte ir pašniukštinėti. Gal prie jo prisijungs kas nors iš jų grupės. Jie visi gyveno kaimynystėje ir tai buvo vienas iš šios grupės ypatumų. Kuopelė, sudaryta iš Stebėtojų, kurie gyvena pakankamai arti, kad prireikus galėtų padėti vieni kitiems.
Jis pasiteiravo jų. Skrybėlius ir Širdžių Karalienė pasakė, jog galėtų ten būti. Jo akys nukrypo į krepšį ant grindų. Šaunamieji ginklai. Tiesiog dėl saugumo.
Jie iššifravo slaptą pranešimą ir turėjo veikimo planą.
Buvo 19 val. 59 min. Nuo tada, kai Niujorko policijos departamento vadas „Twitter“ puslapyje paskelbė įrašą apie įtariamųjų suėmimą, praėjo mažiau nei pusė valandos.
