Pribloškė 19 amžiaus technologijos
D. Narkevičius neslėpė – pradėdamas kurti šį filmą pirmiausia galvojo apie trimatę technologiją, bet tuo pačiu norėjo ir perteikti istorinį žvilgsnį į praėjusią epochą.
„Tai yra du susiję dalykai. Stereoskopija fotografijoje Europoje klestėjo 19 amžiaus pabaigoje, taip pat ir Lietuvoje, tik tiek, kad mes daugelį tų fotografijų žinojome iš spaudos kaip dvimates, nors daugelis jų buvo trimatės. Galvojau apie tai, kaip sugebėti šiuolaikinėmis skaitmeninėmis priemonėmis panardinti į tą seną analoginį gerai išbandytą formatą ir suprasti, koks 19 amžius iš tikrųjų buvo daug žadantis technologine prasme ir kaip mūsų protėviai galėjo įsivaizduoti tą aplinką, kuri buvo tokia vizualiai kokybiška“, – pasakojo jis.
Į susidomėjimą trimatėmis technologijomis žinomą menininką atvedė kelionės po Europą. Būdamas Bretanėje jis susitiko didžiulės pilies savininkus, grafus, tačiau labai paprastus pensijinio amžiaus žmones, kurie buvo susikūrę fondą, remdavo menininkus, kviesdavo juos pas save. Jis pats taip pat buvo pakviestas į šią pilį, kurioje, beje, Romanas Polanskis filmavo ir daug filmo „Tess“ scenų.
„Senasis grafas ištraukė savo senelio fotografuotas 19 amžiaus nuotraukas, būtent stereoskopines, ir mane gerąja prasme sukrėtė jų kokybė, sukrėtė tas laiko pojūtis. Ypač toje aplinkoje, kur vis dar yra 19 amžiaus baldai, išsaugota visa aplinka, o čia ir trimatėje fotografijoje matai visai kitą epochą. Netgi pats aparatas turėjo alyvos likučių, kuria buvo suteptas, kai jį pagamino 19 amžiuje. Tad šitie klodai man tikrai padarė didelį įspūdį, ten pirmą kartą susidūriau su labai geros kokybės stereoskopija“, – prisiminė D. Narkevičius.
Žvilgsnis į praėjusią epochą
Filmas „Čiulbanti siela“ žiūrovą nukelia į 19 amžiaus Dzūkiją, rodo žmonių gyvenimą, kuriame buitis, jausmai, mirtis, mistiniai reiškiniai ir mitai – visada šalia. Kaip D. Narkevičius įvardino, tai buvo laikas iki racionalaus amžiaus.
