"Paskutinį kartą operos kolektyvas buvo įkurtas daugiau nei prieš 90 metų. Tačiau dar XVII amžiuje Vladislovo Vazos iniciatyva įvyko operos spektaklis. Vilnius tapo viena iš Europos kultūros sostinių. V. Vazai lenkėsi to meto iškiliausi didikai, kurie siūlė profesionaliausius Italijos solistus. V. Vaza atrinkdavo aukščiausio lygio artistus, kurie rengdavo naujausius pasirodymus Vilniuje. To meto Vilniaus opera nebijojo eksperimentuoti. Čia dirbo inovatyviausi scenografai. Žemutinėje pilyje vykdavę spektakliai būdavo nepaprastai įspūdingi", - pasakojo režisierė Dalia Ibelhauptaitė.
Senosios Lietuvos operos dvasia - išties įkvepianti. Ir atitinka šešerių metų "bohemiečių" tradiciją, kurią kūrė Vilniuje.
"Stengėmės, kad mūsų ryšiai su pasauline muzika būtų kuo tvirtesni. "Bohemiečiams" atėjo laikas išaugti iš paauglystės. Svajonę, kurią turėjome, jau pasiekėme. Norime pasidalinti pasiekta menine branda, kurią sukaupė visi mūsų kolektyvo nariai. Vakar įvyko paskutinė "bohemiečių" repeticija. Nuo šiandien noriu pristatyti jums "Vilniaus miesto operą", - iškilmingai paskelbė D. Ibelhauptaitė.
Trys žmonės liepos mėnesį susidėjo po vieną litą ir įgyvendino šią ilgai brandintą idėją. Vilniaus miesto operos steigėjais tapo operos solistė Asmik Grigorian, Tomas Kučinskas ir D. Ibelhauptaitė. Vilniaus miesto vadovas maestro Gintaras Rinkeviius. Vizualiųjų menų vadovas - Juozas Statkevičius. Direktorius Gediminas Šeduikis.
"Užsienyje susidūriau su ta situacija, kai mato "bohemiečių" spektaklių kokybę, bet nelabai suprasadavo pavadinimo. Dabar kolegoms pasaulyje bus daug paprasčiau paaiškinti", - pasakojo A. Grigorian. "Bohemiečiai" nuo šiol turės solidų Vilniaus miesto operos vardą.
"Tai bus prodiuserinė operos kompanija, ne repertuarinis teatras. Į jį galės suvažiuoti visi kūrėjai, kada tik galės. Pagrindinis valdomas organas bus valdyba - viena didžiausių valdybų Lietuvoje su penkiolika žmonių. Valdyba išskirtinė tuo, kad joje yra net keturi solistai - Edgaras Montvydas, Sigutė Stonytė, Laimonas Pautienius ir A. Grigorian. Mums nepaprastai svarbu, kad meninininkai turėtų pagrindinį vedamąjį balsą", - sakė Vilniaus miesto operos meno vadovė D. Ibelhauptaitė.
Visi "bohemiečiai" pasirodė pasipuošę pelnytais valstybiniais apdovanojimais. G. Rinkevičius patikino, kad niekada gyvenime jų visų ant krūtinės nebuvo užsikabinęs.
"Džiaugiuosi, kad mano kūdikis - Lietuvos Valstybinis simfoninis orkestras - padėjo gimti kitam kūdikiui - Vilniaus miesto operai, kuri ateityje tikrai pralenks pirmojo sėkmę", - neabejojo maestro.
"Aš ordinų turiu mažiau, nei Gintaras, todėl pakalbėsiu kukliau, - juokėsi Vizualiųjų menų vadovu tapęs J. Statkevičius. - Visa ši komanda - orkestras, artistai, padaro savo darbus genialiai. Per tuos šešerius metus tapome tikra šeima. Ko pasekmė - šis naujagimis. Nors kol kas nežinau, ką man reikės daryti, bet tikiuosi, kad profesijos keisti nereikės."
"Vilniaus miesto operos" teatrui priklauso visas būrys garsiausių operos solistų: Edgaras Montvidas, Sigutė Stonytė, Asmik Grigorian, Laimonas Pautienius. Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro dirigentas Gintaras Rinkevičius, dizaineris Juozas Statkevičius, režisierė Dalia Ibelhauptaitė ir visa "bohemiečių" solistų trupė.
Pirmasis Vilniaus miesto operos pasirodymas bus jau spalio 1-ąją, "Siemens" arenoje, kur atliks "Bohemos" operą. Planas jau sudarytas jau penkeriems metams į priekį. "Su Gintaru sugalvojome jau penkiolika operų", - išdavė D. Ibelhauptaitė.
Tiesa, naujai įsteigtos Vilniaus miesto operos meno vadovė pabrėžė, kad sostinėje nėra erdvių koncertams pritaikytų salių. "Todėl mes sieksime, kad per pastaruosius metus iškiltų nauja salė, kurioje būtų galima statyti ne tik operą ar klasikinius spektaklius. Vilniuje yra daug arenų, bet tikiu, kad Vilniau smiesto opera, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras turės savo namus. Kol kas glausimės Kongresų rūmuose. tačiau ten yra ankšta ir nepritaikyta salė, - apgailestauja režisierė. - XVII amžiuje operos salės buvo labiau išvystytos, nei dabar."
