„Jau ne pirmą kartą rengiame sakralinės muzikos programas, po kurių žmonės jaučiasi įkvėpti, pasisėmę jautrių patirčių, kuriomis kviečiame pagerbti ir prisiminti mūsų istoriją. Šiemet „Stabat Mater“ ne tik įprasmina vieną skaudžiausių istorinių įvykių Lietuvai – tremties pradžios į Sibirą metines, bet turi ir kitą simbolinę prasmę – rezonuoja su tragiškais įvykiais kaimynystėje. Mes raginame neprarasti tikėjimo ir susivienyti muzikoje, tikėti, kad galiausiai viskas pasibaigs ir istorija niekada nebepasikartos“, – teigia ansamblio „Lietuva“ vyr. dirigentas Egidijus Kaveckas.
Emociškai rezonuos su minima data
„Stabat Mater (dolorosa)“ išvertus į lietuvių kalbą reiškia „Stovėjo motina (skausminga)“. Tai vėlyvųjų viduramžių sekvencija, kurios teksto autoriumi laikomas pranciškonų vienuolis Jacopone da Todi. Šie liturginiai žodžiai skambės trijų kompozitorių kūriniuose – šiuolaikinių lietuvių kūrėjų Vytauto V. Barkausko „Stabat Mater“ ir Giedriaus Svilainio „O quam tristis“ (liet. O ko nuliūdusi), bei žymaus baroko laikmečio kompozitoriaus G. B. Pergolesi „Stabat Mater“.
„Koncertas išties laukia emociškai gilus, kadangi skirtas žuvusiems tremtyje ar ją išgyvenusiems. Kiekvienas kūrinys turi savo istoriją, tam tikra prasme rezonuojančią su minima data, prisimenant netektis. Pavyzdžiui, kompozitorius G. B. Pergolesi kūrinį „Stabat Mater“ parašė būdamas labai jaunas, vos 26-erių, deja, tuo metu jau sirgo sunkia liga, dėl kurios netrukus ir mirė. Jo religinėje kantatoje Marija išgyvena skausmą, matydama savo sūnaus Jėzaus kančias. Paradoksalu, bet programos muzika šviesi, viltinga“, – pasakoja E. Kaveckas.
Pirmieji lietuvių kompozitorių kūriniai gerai žinomi chorinės muzikos padangėje ne tik Lietuvoje, bet užsienio šalyse. Juos dažnai atlieka įvairūs tarptautiniai chorai, o kūrinių natos yra išleistos pasaulinių leidyklų natų rinkiniuose. G. B. Pergolesi kūrinys „Stabat Mater“ apskritai vienas iš daugiausiai pasaulyje atliekamų klasikinės muzikos kūrinių. Jį ansambliui „Lietuva“ aranžavo kompozitorius Vladimiras Konstantinovas, kuris papildė atlikimą savo sukurtomis muzikinėmis citatomis.
Renginyje bus skaitomi lietuvių ir ukrainiečių poetų eilėraščiai – Juozo Raulynaičio „Gyvenimas“ ir Jurij Andruchovyc „Užmarštis“ (į lietuvių k. vertė Antanas A. Jonynas). Juos perteiks šiais metais prie „Lietuvos“ komandos prisijungusi režisierė Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė.
„Mūsų tauta pažįsta dabar kenčiamą kitų tautų skausmą, pažįsta ryžtą laimėti. Tai, ko nepadarytum vienas, gali įvykti bendruomenėje. Kiekviena iniciatyva vėl įjautrina, todėl tai svarbu daryti nuolat, nepavargstant, iki kol bus pasiekta pergalė visomis prasmėmis. Jautrumas laikui bėgant mažėja, todėl „Lietuvos“ ansamblio bendruomenė empatiškai primena mūsų pačių istoriją šių dienų kontekste”, – pasakoja Giedrė, karo metinėms inicijavusi unikalaus formato Ukrainos palaikymo akciją – meditaciją dainomis.
Valstybinis ansamblis „Lietuva“ savo repertuaru primena, kad istoriją mes kuriame kartu, ir tik nuo mūsų priklauso, kaip ją prisiminsime ir į istoriją pateksime. Šiuo įtemptu laikotarpiu, kai stebime ir jaučiame karo pasekmes, visuomenės susiskaldymą, ansamblis kviečia jungtis visus, kurie šalį kūrė, kuria, o ne griauna, nepriklausomai nuo tautybės ir pasaulėžiūros.
Po koncerto „Stabat Mater“ Vilniuje, toliau ansamblio repertuare – rugpjūčio 17-19 d. istoriniuose Trakuose atgimsianti muzikinė drama „Sakmė apie dovanotą širdį“, menanti legendinius Vytauto Didžiojo laikus. Rudenį į Lietuvos scenas sugrįžta dar viena žiūrovų pamilta programa – koliažinė opera „Mažvydas“ pagal Just. Marcinkevičių.
