Baltarusių fotografai užfiksavo sovietinio Vilniaus kasdienybę: rado paralelių ir su dabartine situacija

Neformalios baltarusių fotografų grupės „Provincija“ 1980-1990-aisiais užfiksuotose fotografijose – kasdieninis Vilniaus miesto gyvenimas. Atrodytų, kad tas laikmetis yra visiškai kitoks nei šiandiena. Tačiau galerijoje Trivium (Vitebsko g. 23) atidaromos parodos „Provincialai Vilniuje“ kuratorius Andrei Antonau įžvelgė, kad visgi jos gerai „rimuojasi“ su dabartine situacija – ir anuomet visiškai nebuvo aišku, į kokią pusę viskas keisis. „Prieš porą metų galbūt net tos gaidos nepajaustume, o šiandien galima būtent taip „nuskaityti“ – nerimas juntamas. Bet fotografija yra tokia medija, kaip ir bet koks menas – daug kas priklauso nuo interpretacijų, nuo konkretaus žiūrovo patirties, išprusimo, atvirumo, noro pasiimti tai, ką tau bando ištransliuoti. Impulso, kuriuo gali pasinaudoti arba praleisti – laisva valia“, – sakė A. Antonau.

Užfiksavo laiko dvasią

Parodoje „Provincialai Vilniuje“ eksponuojamos Minsko fotografijos mokyklos atstovų Galinos Moskalevos, Vladimiro Shakhlevicho, Sergey’o Kozhemyakino, Uladzimiro Parfianoko nuotraukos.

Su analoginės fotografijos kūrėjais dirbantis kuratorius A. Antonau pasakojo sulaukęs siūlymo parodyti su Baltarusijos aktualijomis susijusį meną, nes turintis kontaktų Minske, tačiau ši paroda išvirto į visai „kitą planetą“.

„Seniai žinojau, kad yra tokia medžiaga, ji laukė progos pasirodyti Vilniuje. Šios miesto fotografijos įdomios tuo, kad nėra paradinės, gliancinės ar grynojo turizmo rezultatas. Tai bandymas užfiksuoti to laiko dvasią. Miestas labai dinamiška erdvė, kuri labai greitai keičiasi. Per fotografijas galima atpažinti save, savo gyvenimo etapus – kaip atrodėme kadaise, įvykių fragmentus, kurie tiesiog užsimiršta, jei jų neužfiksuoji. Iš esmės, fotografija yra tarsi veidrodis su atidėta atmintimi, ir tiek“, – palygino literatas ir fotografas A. Antonau.

Andrei Antonau

„Miestas labai dinamiška erdvė, kuri labai greitai keičiasi. Per fotografijas galima atpažinti save, savo gyvenimo etapus – kaip atrodėme kadaise, įvykių fragmentus, kurie tiesiog užsimiršta, jei jų neužfiksuoji. Iš esmės, fotografija yra tarsi veidrodis su atidėta atmintimi,ir tiek“

Iš Minsko – su „Žuvėdra“

Minimas dešimtmetis kupinas iššūkių – šalyje prasidėjo Atgimimo laikotarpis, žmonės išgyveno tautinio pakilimo laiką. Kaip užsienio menininkai tuo laiku atsidūrė Vilniuje, kokios buvo aplinkybės? Baltarusijoje U. Parfianoko darbai gan žinomi, kitų – nelabai.

Kaip prisiminė A. Antonau, iki pat 1990-ųjų pradžios kursavo traukinys „Žuvėdra“, maršrutu Minskas – Talinas. „Gan greitas traukinys. Per dieną apsisukdavo ir vakare sugrįždavo aplankęs visas Baltijos sostines. Vilniuje prie fotosąjungos buvo gera biblioteka – tai artimiausia nuo Minsko vieta, kur galėjai surasti rimtos, su fotografija susijusios literatūros. Šie fotografai studijavo ar gyveno Minske, kilę iš skirtingų vietų – G. Moskaleva iš Šiaulių, U. Parfianokas gimęs netoli Ašmenos, S. Kozhemyakinas iš Ukrainos. Skirtingi žmonės, kurie norėjo plėsti fotografijos ribas ir sienas. Baltarusijoje jie neturėjo ypatingo rato, šie grupės „Provincija“ važinėjimai – vienas iš bendro aktyvumo ženklų, kurie išliko fotografijose“, – sakė pašnekovas ir pridūrė, kad grupės nariai reguliariai važinėdavo iš Minsko pasisemti idėjų ir žinių, o kartu aktyviai dokumentavo, bandė interpretuoti, suprasti bei atrasti savo intymų ryšį su jiems, iš pirmo žvilgsnio, egzotiška aplinka.

Kitokiais rakursais

Kelias savo personalines fotografijos parodas surengęs A. Antonau įsitikinęs, kad žiūrovą pavyks pritraukti ir šįkart – susidomėjimas juntamas.

„Manau, viskas pavyks. Fotografijose užfiksuoti visiškai kitokie rakursai nei mes pripratę matyti Algimanto Kunčiaus, Antano Sutkaus, GintautoTrimako ar Vytauto Balčyčio darbuose. Kiekvienas žmogus turi tašką, nuo kurio mato pasaulį – tuo ir įdomu. Ši medžiaga dar nėra žinoma Lietuvoje, kai kurie dalykai buvo skenuojami iš negatyvo specialiai šiai parodai“, – pažymėjo kuratorius.

Rakursas, anot A. Antonau, individualus dalykas, kiekvienas žmogus, sakė jis, „turi savo akį“: „Yra taisyklės – kompozicijos, formavimo, konstravimo, bet kiekvienas mato savaip. Viskas vyksta labai dinamiškai, kiekvienas atsiskleidžia savaip. Fotografija – individuali veikla. Šiandien visi fotografuoja, todėl ši kryptis aiškiai matosi. Pasirinkdamas kadro turinį, tu visada atkreipi dėmesį į sau rūpimus dalykus, tai normalu.“

Noras atrasti kažką sau pažįstamo, pažvelgti į save iš šalies – žmogiška silpnybė? „Ne tik į save, bet ir į kaimynus irgi įdomu pasižiūrėti – ką tu matei tada, ką matai šiandien. Labai daug visko yra, su laiku viskas keičiasi – ir mūsų skoniai, ir grožio reikalavimai. Miestas yra dinamiška erdvė, o žmogus – keičiasi kiekvieną sekundę“, – įsitikinęs A. Antonau.

„Kambarinis“ formatas

Jis neabejojo ir tuo, kad šios parodos idėja išsirutulios į kur kas didesnį projektą: „Parodoje rodoma ne visa medžiaga, darbai atrinkti, nes galerija maža – „kambarinis“ formatas. Gal kažkada pasirodys knyginiu ar albuminiu formatu. Tačiau viskam reikia energijos ir finansavimo. Nežinau, ar bus tęsinys, bet būtų logiška.“

Paklaustas, ar sutapimas tai, kad paroda vyksta Vitebsko gatvėje, kurios pavadinimas toks pat, kaip ir miesto šiaurės rytų Baltarusijoje, A. Antonau atsakė trumpai – „čia gyvenimas“.

Grupė „Provincija“ susiformavo 1980-ais Minske kaip neformali jaunų fotografų iniciatyva. Vėliau ši grupė tapo vadinamosios naujos Baltarusijos fotografijos bangos pradininke, o jos dalyvių darbai pateko į didžiausias pasaulinės fotografijos kolekcijas, tokias kaip Brandts Museum of Photographic Art, The Hasselblad Collection, Fotografiska Museet.

Ekspozicijos nuotraukos neturi aiškios apgalvotos meninės strategijos žymių ar bandymų konceptualizuoti. Tai tiesiog į 24x36mm kadro plokštumą sukomponuoti užrašai atminčiai.

Paroda galerijoje Trivium (Sodas 2123 kompleksas, Vitebsko g. 23) veiks iki lapkričio 21 dienos – trečiadieniais ir sekmadieniais nuo 16 iki 19 val.