Verkių dvaro kompleksas - lietuviškojo klasicizmo, iš dalies istorizmo architektūros statiniai bei peizažinis parkas.
Kompleksui priklauso keliolika įvairios paskirties objektų - centrinių rūmų rūsiai, dvi oficinos, paviljonas, užvažiuojamieji namai, ledainė, sargo namelis, du šiltnamiai, malūnas, vandens kėlimo stotis, vila, kumetynas, karvidė, senasis paštas, malūnininko namas, tarnautojų namas, tvoros liekanos, vartai, parkas, tvenkiniai.
Verkių dvaras pirmą kartą paminėtas 1387 metais išleistoje Jogailos privilegijoje.
Naująjį Verkių dvaro ansamblį 18 amžiaus pabaigoje kūrė architektai Martynas Knakfusas ir Laurynas Stuoka-Gucevičius. Tuo metu buvo pastatyti abeji šoniniai rūmai - oficinos.
Rūmai nukentėjo per 1812 metų Rusijos ir Prancūzijos karą. Apie 1840 metus buvo perplanuotas rūmų parkas. Rekonstravus rezidencinę (rytinę) oficiną, centriniai rūmai buvo nugriauti. 19 amžiaus pabaigoje Verkių ansamblis pradėjo nykti, o per Pirmąjį pasaulinį karą buvo stipriai apgriautas.
1996 metais pradėti restauruoti Verkių komplekso klojimas, oranžerijos tvora, užvažiuojamieji namai (arklidės).
2002 metais taip pat pradėti paviljono tvarkymo darbai.