Phia Ménard – viena ryškiausių šiandien kuriančių Europos teatro asmenybių, kurios darbai peržengia atskiro žanro ribas ir yra nuolat pristatomi Avinjono pagrindinėje programoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Pradėjusi savo karjerą pas Prancūzijos naujojo cirko tėvu tituluojamą žonglierių Jerome‘ą Thomas, Ménard vėliau ėmėsi savarankiškos karjeros. Vienur jos kūryba priskiriama šokiui, kitur – teatrui, tačiau visi sutaria, kad pagrindinis jos scenos kalbos įrankis – kūnas. Savo spektakliuose kūrėja apjungia teatrą, šokį, cirką, performansą.

Kartu ji, kaip translytė moteris, atstovauja žmonėms, kurių teisės vis dar pamintos patriarchalinės sistemos gniaužtuose: „Mes turime kalbėti apie tą marą, kuris užkrėtęs mus visus, tą bjaurią šaknį, kuri seniai auga giliai mūsų visuomenėje, ir mes patys ją tręšiame kintančių formų galia: patriarchija. Turime kalbėti apie šios smaugiančios galios priespaudą moterims, o kartu ir visai žmonijai. Aš negimiau moterimi. Savo tapatybę kūriau atsispirdama nuo fakto, kad neįstengiau būti vyru. Mūsų visuomenėje galima būti tik vyru arba moterimi, todėl transseksualaus žmogaus kūnas neegzistuoja. Binarinis lyties traktavimas yra įrašytas Prancūzijos teisinėje sistemoje. Todėl aš visada deklaruosiu: mes nesirenkame gimti, nesirenkame odos spalvos, lyties, nenusprendžiame būti hetero, homo, lesbietėmis ar trans, mes nieko šito nepasirenkam patys! Tiesiog grąžinkite mums mūsų teisę gyventi“, – sako Phia Ménard.

Dar iki festivalio pradžios „Sirenos“ kartu su kino centru „Skalvija“ žiūrovus kvietė į šios režisierės sudarytą filmų programą, kuri buvo tam tikras įvadas į spektaklio „Sausasis sezonas“ pristatomas temas.

Spalio 1 ir 2 dienomis tarptautinėje festivalio programoje rodomas spektaklis „Sausasis sezonas“ – vienas laukiamiausių festivalio akcentų. Spektaklyje kūrėja subtiliai narplioja kovos už laisvą tapatybės pasirinkimą bei kovos už patriarchalinės valdžios nepaisymą, klausimus.

Įvairialypio, vis naujo meninio pasaulio sukūrimui, menininkė Phia Ménard skolinasi šokio, vizualiųjų menų, teatro ir antropologinio kino elementus, kurių pagalba veda žiūrovus į žemišką patirtį. Kuriant naujus gestus ir poetinius ritualus, kovojama už patriarchalinės valdžios nepaisymą, pabėgimą nuo lyčių suvaržymų. Kaip sako pati kūrėja, tokie ritualai gali sėkmingai pamaitinti mūsų prigesusią vaizduotę.

„Dažnai sakau, kad nesu Molière’o ir didžiųjų autorių įpėdinė – veikiau tęsiu piešimo urvuose tradiciją. Jaučiuosi artimesnė Platono olos vaizdiniui nei Molière’o teatrui, o tai reiškia, kad esu susijusi su ritualo ašimi. Žmonės, kurie urvuose raižė ir piešė gyvūnus, atliko pirmąjį atvaizdo kūrimo veiksmą: bandė atkurti tai, ką matė, perkeldami vaizdinį į kitą erdvę. Jie leido sau panaudoti vaizduotę, ir būtent šis veiksmas tiesiogiai siejasi su meno sąvoka“, – apžvelgdama savo kūrybą sako Phia Ménard.

Tačiau menininkės kūryboje atsikartojanti tema – normatyvinės visuomenės rėmuose netelpančių žmonių kova už teisę būti. „Būti savimi normatyvioje visuomenėje yra rizikingas išbandymas: atrodo, kad kiekvienas mūsų gestų fragmentas yra kontroliuojamas. Pralaužiame sienas tik tam, kad atsidurtume priešais naujas. Mes vis dar atsiduriame moters ir vyro vaidmenyse, modeliuose, patekę į jų įkyrių potraukių gniaužtus. Mūsų kūnai yra persmelkti išmokytų įpročių“.

Spektaklis „Sausasis sezonas“ bus parodytas spalio 1 ir 2 dienomis, 19 val. Lietuvos nacionalinio dramos teatro Naujojoje salėje.

Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ vyks iki spalio 9 dienos.

Spalio 1 dieną po spektaklio Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, įvyks žiūrovų susitikimas su kūrėja Phia Ménard.

Kiek kartų klausėte savęs: iš kur toks gestas? Ar tai mano? Ar aš tai paveldėjau iš savo tėvo, mamos, ar tai yra tiesiog socialinės mimikos?

Mes nesimokome: mūsų atmintis mus išduoda, ji atsisako leisti pamiršti tai, kas mums nepatinka. Tas niežulys pagaliau mus apima tą dieną, kai žiūrime į savo įvaizdį, nejudrūs, nusiteikę ir laukiame…

Spektaklio kūrybinė komanda

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją