Anot P.Cywinski, atnaujinti muziejų būtina dėl to, kad kasmet jame apsilanko vis didesnės minios žmonių.
"Kasmet muziejų aplanko daugiau kaip milijonas žmonių, ir tai reiškia, kad Aušvico blokų pirmojo aukšto sijos ilgai nelaikys", - sakė direktorius.
Dėl didžiulio lankytojų skaičius nusidėvėjo ir laiptai, vedantys į parodas, įkurtas blokuose, kuriuose nacių įsteigtos Aušvico stovyklos laikais veikė kalėjimo kameros. Prieš tai Lenkijos pietuose esančio Osvencimo miesto apylinkėse stovėjo lenkų armijos kareivinės.
"Antradienį Tarptautinė Aušvico taryba vienbalsiai pritarė susitikimo Varšuvoje planams parengti naują muziejaus koncepciją, kuri bus pateikta buvusiems kaliniams, istorikams ir konservavimo specialistams", - teigė P.Cywinski.
Aiškindamas, jog atnaujinimo darbai vyks išlaikant pagarbą tam, kas čia vyko, muziejaus direktorius pridūrė: "Aušvicas išsaugos savo paprastumą. Jo ypatingas asketiškumas yra žinia".
Netoli mirties stovyklos esančiame Birkenau priestate aplinkui dujų kamerų ir kaimynystėje stovinčio krematoriumo griuvėsius iškils sienos, turėsiančios apsaugoti juos, kad nesmigtų į žemę. Krematoriumą naciai specialiai pasistatė tam, kad galėtų sklandžiau vykdyti Europos žydų išnaikinimo planą, pavadintą "Galutinis sprendimas".
Sovietinei Raudonajai armijai pradėjus žygiuoti per Lenkiją, 1945 metų sausį, stengdamiesi nuslėpti savo nusikaltimus, nešdindamiesi iš stovyklos naciai dujų kameras susprogdino.
Pirmasis prekinis traukinys su kaliniais, daugiausia Lenkijos pasipriešinimo kovų dalyviais, į Aušvicą atvyko 1940 metų birželį. Birkenau statybos prasidėjo 1941-aisiais, o veikti visu pajėgumu mirties priestatas pradėjo po dviejų metų.
Remiantis išlikusiais dokumentais teigiama, kad iš 1,1 mln. Aušvico-Birkenau komplekse nužudytų žmonių dauguma savo dienas baigė šiame priestate.
Didžiąją dalį aukų sudarė žydai, tačiau tarp nužudytųjų stovykloje buvo ir romų, sovietų karo belaisvių, Lenkijos politinių kalinių, kunigų bei vienuolių. Vienus jų palaužė sunkus darbas, badas ir ligos, kiti buvo sunaikinti dujų kamerose.
Daugelis žuvusiųjų mirčiai dujų kamerose buvo pasmerkti vos atvežti traukiniais į dideliame plote išsibarsčiusį nacių mirties kompleksą.
Pasak P.Cywinski, atnaujintame muziejuje bus eksponatų iš 1944 metų vasarą įvykusio maišto, kai sukilo ypatingasis būrys (Sonderkommando) - žydų kalinių grupė, kurios darbas buvo valyti dujų kameras ir deginti mirusiųjų kūnus.
"Mes norime, kad apsilankantis jaunimas išsineštų ne tik holokausto, kaip didžiausios žmonijos tragedijos, bet ir to, kas buvo pozityvu - aukų didvyriškumo, jų abipusės paramos ir solidarumo - paveikslą", - teigė jis.
Atnaujintos ekspozicijos taip pat bylos apie tai, kad pasaulis tylėjo ir nesiėmė priemonių nacių vykdytam milijonų žmonių naikinimui sustabdyti.