„Kol nėra prieinamų leidinių, kiekvienas ieško savo kelio į turinį“, – sako LAB projekto, skirto įtraukiajai leidybai, vadovė Aušrinė Žilinskienė, renginyje pristačiusi ir naują informacinę platformą itraukiojileidyba.lt. Kaip svarbu užtikrinti leidinių prieinamumą visiems skaitytojams, koks nemažas skaičius Lietuvoje žmonių, turinčių regėjimo arba skaitymo sutrikimų ir kokie reikšmingi pokyčiai, kol kas keliantys įvairių baimių ir nežinios, įsigalios nuo 2025 metų kartu su naujaisiais prieinamumo reikalavimais elektroninėms paslaugoms ir gaminiams? Apie visa tai ir pasikalbėjome.

– Šiek tiek pasiaiškinkime terminus – kas yra prieinamas leidinys, kokius reikalavimus jis turi atitikti?

– Prieinamas leidinys – toks, kurį gali perskaityti visi, nepriklausomai nuo būdo, kuriuo pasiekiamas knygos turinys. Elektroninės knygos šia prasme yra labai patrauklios žmonėms, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto (popierinės knygos), nes suteikia galimybę skaityti turintiesiems regos ar fizinę (dėl kurios negali laikyti knygos rankose, vartyti puslapių) negalias, disleksiją.

Ko gero, pačiu universaliausiu ir kartu prieinamiausiu formatu šiandien laikoma tinkamai parengta skaitmeninė tekstinė knyga, nes ją gali skaityti visi: regintieji gali skaityti kompiuterio ar išmaniojo prietaiso ekrane, o tie, kurie negali matyti arba kuriems sunku skaityti, gali pasitelkti pagalbines technologijas ir knygą skaityti ekrano skaitytuvo (balso sintezės) pagalba. Skaitytojas tokioje knygoje pagal savo poreikį turi galimybę naršyti tekste – yra interaktyvus leidinio turinys, nuorodos, išnašos. Pagal skaityklės teikiamas galimybes galima pasikeisti teksto šriftą, dydį, tarpus tarp raidžių ir eilučių, taip pat teksto lygiavimą, kontrastą. Jeigu tekstinė knyga dar ir įgarsinta, ji turi teksto ir balso sinchronizaciją, t. y. skaitoma eilutė yra paryškinama, pažymima kita spalva. Tokia galimybė ypač reikalinga turintiems disleksiją. Svarbiausia užtikrinti, kad ekrano skaitytuvas galėtų pasiekti knygą, kad prieiga prie turinio nebūtų blokuojama.

Yra ir kitų prieinamo leidinio formatų: tai ir garsinė knyga, ir BRF formato knyga, skirta skaityti skaitmenine Brailio eilute, ir taktilinė knyga. Tačiau skaitmeninė tekstinė knyga yra universalus formatas ir geras pavyzdys, kaip tam tikrai skaitytojų grupei būtina funkcija suteikia kokybiškesnę skaitymo patirtį visiems. Ir svarbu, kad nereikia atskiro pritaikymo žmonėms su negalia: viena knyga tinka skirtingiems skaitymo būdams.

– O kas yra įtraukioji leidyba?

– Šiuo metu daugiausia prieinamo formato knygų išleidžia Lietuvos audiosensorinė biblioteka (LAB), kuri yra tarpininkė tarp leidėjo ir negalinčiųjų skaityti įprasto spausdinto teksto. LAB tikslas yra suteikti galimybę perskaityti Lietuvos leidėjų išleistas knygas tiems, kurie jų negali skaityti, nes nemato arba silpnai mato, arba turi skaitymo sutrikimų, arba kitų negalių. Vis dėlto mūsų biblioteka turi galimybę prieinamu formatu išleisti tik 15 % per metus šalyje pasirodančių knygų. Didesnį proveržį bus galima pasiekti tada, kai patys leidėjai nuspręs iškart leisti šio universaliai pritaikyto formato knygas. Toks leidybos procesas, kai skaitmeninė knyga iškart kuriama prieinama, galvojant apie kitaip skaitančius ir atitinkamai rengiant knygą ir ją publikuojant, vadinamas įtraukiąja leidyba.

– Kokie elektroninės leidybos pokyčiai laukia Lietuvos leidėjų nuo 2025 metų birželio 28 d.?

– 2025 m. birželio 28 d. įsigalios nauji prieinamumo reikalavimai elektroninėms paslaugoms ir gaminiams. Šie reikalavimai plačiau žinomi kaip Europos prieinamumo aktas (European Accessibility Act), t. y. dar 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos priimta direktyva dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų. Lietuva direktyvos reikalavimus perkėlė į 2022 m. gruodžio 8 d. priimtą „Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymą“, kuris taip pat įsigalios 2025 m. birželio mėn.

Šis teisinis reglamentavimas numato, kad visos elektroninės paslaugos ir gaminiai turi būti prieinami visiems vartotojams, taigi ir žmonėms su negalia. Šis pokytis palies ir elektroninių (skaitmeninių) knygų leidėjus. Iš esmės tai yra labai svarbus ir reikšmingas pokytis, mažinantis atskirtį ir suteikiantis galimybę visiems be išimties naudotis teikiamomis skaitmeninėmis paslaugomis ir produktais. Kol kas žmonės su regos negalia, kitomis negaliomis labai ribotai gali naudotis regintiesiems taip įprastomis elektroninėmis paslaugomis, pavyzdžiui, nusipirkti prekę elektroninėje parduotuvėje, surasti informaciją apie būsimus renginius ir įsigyti į juos bilietus internetu, naudotis elektronine bankininkyste ir pan. Įsigaliojus šiems prieinamumo reikalavimams tokių kliūčių nebeturėtų likti ir visi vienodomis sąlygomis, tuo pačiu laiku ir už tą pačią kainą galėtų naudotis elektroninėmis paslaugomis, taip pat ir įsigyti bei skaityti elektroninę (skaitmeninę) knygą.

– Kaip suprantu, labai mažoms įmonėms tokie reikalavimai nebūtų taikomi? O kas yra ta „labai maža įmonė“?

– Taip, labai mažoms įmonėms galios prieinamumo reikalavimų įstatymo išimtis. „Labai mažos įmonės“ apibrėžimas pateikiamas Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme. Jame nurodoma, kad „labai maža įmonė“ – tokia, kurioje dirba mažiau kaip 10 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų: įmonės metinės pajamos neviršija 2 mln. eurų arba įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 2 mln. eurų.

Mums, aišku, norisi kalbėti ir galvoti ne apie išimtis, o apie socialinę atsakomybę ir parodyti leidėjams, net ir patiems mažiausiems, kad įtraukioji leidyba yra ateities leidyba su naujų technologijų atveriamomis perspektyvomis ir nauja, dar neatrasta, skaitytojų auditorija. Poreikis yra tikrai nemažas, svarbiausia – atverti galimybes.

– O jei, atėjus 2025 metų birželiui ir įsigaliojus naujam teisiniam reglamentavimui, rinkoje vis dar bus seniau leistų, prieinamo leidinio funkcijų neatitinkančių, knygų?

– Įstatymas numato penkerių metų pereinamąjį laikotarpį ir iki 2030 m. birželio suteikiama pakankamai laiko pasiruošti ir atitikti naujuosius prieinamumo reikalavimus. Po 2030 metų rinkoje iš esmės turėtų nebelikti neprieinamų elektroninių paslaugų ir gaminių.

– Kas būtų tokių, prieinamų leidinių, skaitytojai?

– Prieinama skaitmeninė tekstinė knyga skirta visiems skaitytojams, tačiau ji ypač reikalinga negalintiesiems skaityti įprasto spausdinto teksto, popierinės knygos. Skaičiuojama, kad Lietuvoje tokių žmonių yra beveik 300 tūkst., t. y. 1 iš 10 šalies gyventojų.

Dažniausia to priežastis – disleksija, visą gyvenimą išliekantis sutrikimas, neleidžiantis sklandžiai skaityti spausdinto teksto. Šį sutrikimą turi net 7 % arba – 2 iš 3 negalinčiųjų skaityti įprastai. Kita dalis – tai neregiai, silpnaregiai bei žmonės, dėl fizinės negalios negalintys rankose ilgai laikyti knygos, vartyti jos puslapių.

Taip pat svarbu paminėti, kad šie skaitytojai – itin lojalūs skaitytojai ir aktyvūs vartotojai, jeigu tik jiems galimybė įsigyti knygą ir skaityti yra suteikiama. Pavyzdžiui, Italijoje atlikto tyrimo duomenimis, negalintieji skaityti įprastai perskaito tris kartus daugiau knygų nei žmonės be negalios ar sutrikimų. Kanados statistika rodo, kad apie 53 % negalinčiųjų skaityti įprastai per mėnesį perskaito 4 ir daugiau knygų.

– Su kokiais iššūkiais šiandien susiduria vaikai ir paaugliai, turintys disleksiją? Ar, negaudami lietuviško turinio knygų, jie turi alternatyvų tekstams kita kalba?

– Iššūkiai prasideda jau vaikystėje, bet mokykla tampa tikru išbandymu tiek patiems vaikams, tiek ir jų tėvams. Didžiulė problema yra vadovėliai, pratybų sąsiuviniai. Turėdami tik popierinį arba netinkamai paruoštą skaitmeninį vadovėlį, patys vaikai kartu su tėvais ieško išeičių, kaip mokymosi medžiagą jiems paversti prieinama. Tik retais atvejais mokyklose yra pasitelkiamos pagalbinės priemonės, dažniausiai vadovėlius ir užduotis vaikams skaito tėvai; dar daugiau: norėdami padėti vaikui, tėvai pagal mokomąją medžiagą matydami, kokios užduotys rytoj mokykloje laukia, perrenka jas disleksijai draugišku šriftu bei kitaip pritaiko tekstą, kad vaikui būtų patogiau, ir nuneša į mokyklą, kad vaikas galėtų klasėje kartu su visais atlikti užduotis. Kai kurie vaikai dalijasi patirtimis, kad nesuprantamą vadovėlio ar pratimų užduoties teksto dalį nusikopijuoja, įsikelia į „Google“ vertėją, išsiverčia iš lietuvių kalbos į lietuvių kalbą ir pasirenka funkciją, skirtą perskaityti tekstą balsu. Tai jiems padeda suprasti, kas parašyta. Kol nėra prieinamų leidinių, kiekvienas ieško savo kelio į turinį.

Jei kalbėtume apie mokyklinę literatūrą, didžiąją dalį grožinės literatūros, kuri privaloma mokyklinio amžiaus vaikams ir jaunuoliams, LAB yra įgarsinusi. Šias knygas galima rasti virtualioje ELVIS bibliotekoje, kurios skaitytojais gali tapti ir disleksiją turintys mokiniai.

Kol skaitymas tokiems vaikams (o dažnai ir suaugusiems) yra didžiulis varginantis iššūkis, tol net neverta tikėtis, kad tie vaikai norės skaityti. Ieškodami lengvesnių būdų pasiekti turinį, jie renkasi vizualinę ir garsinę formą, ir vargu ar kada pavyks parsivilioti juos atgal iš „YouTube“ ir „TikTok“ kanalų prie tekstų ir knygų.

– Kokias galimybes elektroninio turinio leidėjams šiandien siūlo LAB – kaip suprantu, individualios konsultacijos vyksta jau dabar?

– LAB turi sukaupusi patirties ir gerosios praktikos rengiant prieinamų formatų knygas ir yra pasirengusi šia patirtimi dalytis su kitais leidėjais. Iš tikro sulaukiame nemažai užklausų ir prašymų įvertinti leidinių prieinamumą, padėti taisyti klaidas, o dažnai net ir padėti startuoti nuo balto lapo. Konsultuojame ir teikiame metodinę pagalbą, taip pat kitų metų pavasarį pakviesim leidėjus į mokymus apie įtraukiąją leidybą, kur šalia teorinių žinių bus galima praktiškai išmokti parengti prieinamą skaitmeninę knygą.

Dar vienas svarbus momentas yra parengtos prieinamos knygos kokybės patikrinimas, ar ji atitinka visus prieinamumo reikalavimus. Mūsų komandoje dirba neregiai, kurie tiek iš techninės pusės, tiek ir iš skaitytojo patyriminės perspektyvos gali įvertinti, ar knyga perskaitoma visiems. Todėl noriai imamės šios misijos ir esame pasirengę sertifikuoti skaitmeninius leidinius ir jų prieinamumo savybes bei suteikti kokybės garantą (ženklą) leidiniams, kurie atitiks visus prieinamumo reikalavimus, kad skaitytojai, kurie ieškos būtent tokių prieinamų leidinių, nenusiviltų juos įsigiję, o galėtų mėgautis knygos turiniu be kliūčių.

– Su kokiomis leidėjų nuotaikomis ir požiūriu į šias būsimas naujoves susiduriate ir kur laukia daugiausiai darbo?

– Pastebime ir entuziazmo, ir rūpesčio. Kol kas tai – nauja tema, todėl daug nežinomybės, kas yra prieinamas leidinys, kiek papildomai lėšų gali reikėti jam parengti ir pan. Bet kartu stebime ir leidyklų norą jau dabar, nelaukiant 2025-ųjų, pradėti leisti prieinamus leidinius.

Jau gauname leidinių, kurių leidėjus, maketo rengėjus konsultuojame, kokias prieinamumo klaidas reikėtų ištaisyti, kad knyga būtų prieinama. Ypač džiugina, kad dėmesį prieinamumui, savo skaitytojui, leidinio kokybei skiria ne tik didžiosios, bet ir mažesnės leidyklos, kurioms įstatymas galimai nebus privalomas.

Šiandien matome, kad noro suprasti, išmokti netrūksta. Esame pasirengę dalytis žiniomis ir padėti atrasti naujas praktikas, naujas patirtis leidyboje, nes prieinamumas – tai procesas, kuris atveria naujas duris, taip pat ir į pažintį su kitaip skaitančia auditorija.

LR kultūros ministerijos informacija

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt