Katherine Pancol „Geltonos krokodilų akys“ – didžiausios apimties romanas. Tai moderni paryžietiška šeimos istorija, priversianti juoktis net personažams pakliuvus į, regis, beviltiškas situacijas.
Kai chronišku bedarbiu tapęs Žozefinos vyras vieną dieną su meiluže pabėga į Keniją ir pradeda dirbti krokodilų fermoje, ji atsiduria išties nepavydėtinoje situacijoje. Tačiau Žozefina yra dviejų mergaičių – pasitikinčios savimi, gražuolės paauglės Hortenzijos ir drovios, vaikiškos Zojos – motina, tad daug laiko savigailai neturi. Dabar jai reikia rasti būdą užtikrinti sau ir dukroms stabilumą, nes vieniša likusi moteris priversta gyventi už menkutį viduramžių tyrinėtojos atlyginimą.
O štai charizmatiškoji Žozefinos sesuo Irisė, regis, turi viską – turtingą vyrą, nuostabią išvaizdą ir ištaigingą butą Paryžiuje, tačiau pastaruoju metu ją vis dažniau užklumpa mintys apie gyvenimo prasmę. Kai garsus leidėjas rimtai susižavi jos romano apie viduramžius idėja, ji pasiūlo seseriai sandorį – Žozefina parašys romaną ir susižers visas pajamas, tačiau ant viršelio puikuosis Irisės vardas. Planas atrodė išties puikus, tik nei Žozefina, nei Irisė nenumatė, kad... kad ši knyga taip pakeis jų gyvenimus!
V. Maksvytė pasakojo, kad C. Pancol – šiuo metu viena labiausiai parduodamų ir skaitomų prancūzų populiariosios literatūros autorių, kurios knygos išverstos į daugiau nei 30 kalbų, o „Geltonos krokodilų akys“ yra sėkmingiausia jos knyga, tiksliau, pirmoji trilogijos apie dvi seseris dalis. Šiuo metu pagal ją jau yra kuriamas ir serialas, lyginamas su garsiuoju „Seksu ir miestu“, tad norintys užbėgti serialui už akių, turėtų nieko nelaukdami čiupti šią knygą.
„Tikrai pasijuoksite, pasidžiaugsite, papyksite – netikėtas pavadinimas ir netikėtas skanus tekstas“, – sakė V. Maksvytė. Iš prancūzų kalbos knygą vertė Veronika Vasiljeva – Niparavičienė.
Julios Quinn „Bridžertonų“ gerbėjams pristatyti tikrai nereikia – dabar pasirodė jau penktoji šios serijos dalis „Serui Filipui, su meile. Eloizos istorija“.
„Prisipažinsiu, aš laukiu šitų knygų – esu „Bridžertonų“ gerbėja. Kai draugės klausia, ką tu ten randi tuose meilės lengvuose romanuose, sakau, kad kas išskiria šias knygas iš kitų, tai ir juokas, ir labai lygiaverčiai įdomūs santykiai tarp skirtingų lyčių, netikėti sprendimai, netikėti įvykiai“, - pasakojo V. Maksvytė.
„Ir šį kartą vėlgi keliaujame į XIX amžių, Angliją, kur sutinkame Bridžertonų šeimą. Čia pasakojama Eloizos, sesers istorija, kuri išgyvena tokią dramą, nes ji buvo nutarusi likti senmerge ir niekada netekėti. Atsispirdama aukštuomenės spaudimui, galvodama, na kam to reikia, turėjo iliuziją, kad jos su savo geriausia drauge Penelope nugyvens kartu iki gilios senatvės. Ir staiga ketvirtoje dalyje Penelopė išteka, o penktoje dalyje sutinkame Eloizą, kuri sako, ką daryti, o gal aš nenoriu likti senmerge? Ieškodama sprendimo ji pradeda susirašinėti su seru Filipu, kurio žmona mirė ir paliko kelis visai išprotėjusius, išdykusius vaikus, o seras Filipas ieško žmonos, geriausia senmergės, neturinčios didelių pretenzijų, geriausia ir nelabai išvaizdžios. Na, ir kas tarp jų įvyksta, kuo baigiasi visa šita istorija, kas nutinka serui Filipui netikėtai pamačius Eloizą, išnirusią prie durų, tikrai senmergę, kuri ir graži, ir protinga, ir dar labiau kas nutinka, kai atvyksta visi broliai jos gelbėti – visa tai penktoje „Bridžertonų“ dalyje. Tai saldus, smagus, lengvas ir drauge įkvepiantis romanas“, – pasakojo literatūros ekspertė.
Iš anglų kalbos vertė Viktorija Uzėlaitė.
„Pažadink mane“ – lietuvių autorės Ievos Vill debiutas. Ji pati apie save pasakoja, kad yra fotografė, kuri su vyru, taip pat fotografu, gyvena Suvalkijos miestelyje, tačiau neatskleidžia, kokiame.
„Romano pagrindinė veikėja, taip pat fotografė, kaip ir autorė, artėjanti link trisdešimties, visiškai nepasiduodanti spaudimui, kaip reikia atrodyti, truputį apvaloka, su akiniais, strazdanota, gyvena tokį džiaugsmingą gyvenimą, kuriame kažko trūksta. Vieną dieną suskaudus dančiui ji tiesiog nueina miestelyje į stomatologijos kabinetą, atsidaro durys ir įeina jaunas, neįtikėtinai išvaizdus stomatologas, kuris, pasirodo, turi tamsių paslapčių. Tad kaip ten viskas klostosi? Irgi toks lengvas, smagus, saldus romanas, bet ir su detektyvo, dramos elementais. Verta susipažinti – šiai knygai geriausios rekomendacijos kitų lietuvių pramoginės literatūros kūrėjų, tad rekomenduoju ir aš tiems, kas nori lengvų, skanių skaitinių, tiems, kas mėgo Bridžitą Džouns“, – sakė V. Maksvytė.
„Kaip gimsta herojės“ – taip pat prancūzų autorės, jaunosios kartos rašytojos Claire Vigarello knyga, jos debiutinis romanas.
„1975 gimusi autorė yra dirbusi scenariste, žurnaliste. Knyga humoro jausmu ir prancūzišku stiliumi šiek tiek primena „Geltonas krokodilų akis“, bet istorija čia kitokia – ji turėtų patikti knygų leidybos, knygų rašymo gerbėjams“, – svarstė literatūros ekspertė.
„Knygos personažė yra nematoma moteris, kurios namuose nemato jos vyras ir vaikai, jos niekas nemato darbe, ji dirba sekretore didžiulėje firmoje – tokia nematoma asmenybė, kuri niekuo neišsiskiria. Nuo to nematomumo ji pradeda tiesiog vargti, užsirašo į viešojo kalbėjimo kursus, ten supranta, kad jos drovumas toks didelis, kad ji negali net prakalbėti, pabėga iš tų kursų, bet galų gale visoje toje neviltyje ji pradeda rašyti. Ji, nieko negalvodama, pradeda užrašinėti drąsios, erotiškos, net piktos, aršios moters Šarlotės istoriją, užrašo daugybę puslapių. O tada jos kompiuterį kažkas pavagia ir kompiuteryje rastą rankraštį nusiunčia leidėjui, kuris supranta, kad šitą knygą reikia išleisti. Na, ir tas erotinis romanas, laužantis visas ribas, tampa bestseleriu Prancūzijoje, parduodamas milijonais kopijų, bet autorė niekam neišduoda, kas ji tokia, pasislepia po slapyvardžiu ir gyvena tokį dvigubą gyvenimą, kai prieš visus reikia apsimesti, kad aš esu ir neturtinga, ir negarsi, ir čia visai ne aš, o viduje tas visas vulkanas kunkuliuoja. Smagus, ironiškas romanas apie vyrų moterų santykius, apie leidimą sau būti savimi ir apie aistrą gyventi“, – pasakojo V. Maksvytė. Iš prancūzų kalbos knygą vertė Erika Sabaliauskaitė.
Carley Fortune knyga „Vasara po vasaros“ išsiskiria iš kitų laidoje pristatytų knygų. Pasak V. Maksvytės, joje yra visiškai kitas jausmas.
„Toks kaip lengvas kaip vėjo gūsis prie ežero, sakyčiau, labai gaivus tekstas. Jo autorė – žurnalistė, šiuo metu labai skaitoma, susidomėjimas jos kūryba auga, ji jau apdovanota, ir pasakojimas irgi labai įtraukiantis, nors švelnus, paprastas, be didelių dramų, be ironijos, bet turbūt paliesiantis kiekvieno širdį“, – kalbėjo V. Maksvytė.
Pasak jos, tai yra istorija yra apie antrąją progą. „Prieš dvylika metų šios knygos veikėja Persefonė buvo drovi paauglė, susimovusi santykius su draugėmis, kurią mama atsiveža atostogauti prie ežero, į tokią nuošalią Kanados vietovę. Čia ji sutinka draugą Semą, irgi paauglį – nuo to laiko šešias vasaras jie yra neišskiriami geriausi draugai. Tarp tų jaunų žmonių pradeda pulsuoti kažkas, kas gali išaugti į didelę draugystę, bet Persefonė, būdama gana atžagari, paaugliškai maištinga, viską sugriauna. Paskui ji gyvena dideliame mieste, dirba, jos gyvenime draugai, vakarėliai, bet ji taip ir nebeprisileidžia nieko arčiau, nesugeba sukurti stiprių, lygiaverčių santykių – kol vieną dieną po dvylikos metų Semo brolis paskambina ir sako, kad mirė mūsų mama, gal tu nori atvažiuoti atsisveikinti. Ir tai yra ta vasara po vasaros, kada jau sprendžiasi suaugusių, brandžių žmonių santykiai ir jų likimas“, – pasakojo literatūros ekspertė.
„Šią knygą labai rekomenduoju visoms toms ir visiems tiems, kurie mėgsta jautrius ir kokybiškus romanus. Kad ir populiarioji, bet tikrai jautri, subtili literatūra, kur galima ir truputį ašarą nubraukti“, – sakė ji.
Iš anglų kalbos vertė Rasa Stamkauskienė.
