„Simbolinis lėktuvo „Lituanica“ skrydis per Atlantą įkvėpė ne vieną Lietuvos gyventojų kartą ir paliko ryškų pėdsaką aviacijos istorijoje, todėl tikimės, kad skulptūra pritrauks į mūsų regioną dar daugiau svečių. Ši vieta skulptūrai yra labai tinkama, nes Panevėžio rajone esantis Įstros aerodromas jau daugelį metų yra vienas iš aviacijos traukos centrų visoje Lietuvoje“, – sako Panevėžio rajono meras Antanas Pocius.
Aviacijos muziejuje pastatyta skulptūrinė kompozicija išdrožta iš šimtamečio ąžuolo. Ji vaizduoja angelą su palaužtu sparnu, rankose laikantį balandį ir stovintį tarp pušų, kurių šakose įstrigęs nedidelis „Lituanica“ lėktuvas. Šią kompoziciją vainikuoja senąją lietuvių kalvystės tradiciją menantys gaminiai iš metalo – du sakalai ir stilizuota pagoniška saulė. Atminimo lentelėje trumpai aprašytas įžymusis „Lituanica“ skrydis ir žodžiai „Nugalėję Atlantą, žuvo Lietuvos garbei“.
Pagarba istorijai
„Norime pagerbti S. Darių ir S. Girėną kaip Lietuvos didvyrius, kurie pademonstravo nepalaužiamą dvasią ir išgarsino mūsų šalies vardą visame pasaulyje. Pastebime, kad vyresnio amžiaus muziejaus lankytojai domisi garsiausių Lietuvos lakūnų istorija, tačiau jaunimui „Lituanica“ vardas, deja, nėra taip gerai pažįstamas, taigi keliame sau tikslus – ugdyti ir šviesti lankytojus“, – teigia Virmantas Puidokas, skulptūros mecenatas ir aviacijos muziejaus įkūrėjas. Pasak jo, Įstros aerodromą ir greta esančius muziejus kasmet aplanko apie 20 tūkst. svečių, tikimasi, kad šis skaičius augs ir toliau.
Muziejaus ekspozicijoje yra daugiau eksponatų, susijusių su S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiu – tarpukario nuotraukų albumai, knygos apie lakūnus, to meto suvenyriniai daiktai ir plakatai, kelio ženklai, 10 litų nominalo, ant kurių vaizduojami lakūnai, visų leidimų banknotai ir svarbiausi relikviniai skrydžio artefaktai – pašto vokai, 1933 metais pažymėti specialiu atspaudu: „Nugalėję Atlantą, žuvo Lietuvos garbei“. Šie pašto vokai buvo pirmieji, kurie su „Lituanica“ oro keliu atkeliavo į Lietuvą ir tapo nauju puslapiu pašto istorijoje.
S. Dariaus ir S. Girėno lėktuvas „Lituanica“ pakilo 1933 m. liepos 15 dieną Niujorke. Pagal skrydžio nuotolį „Lituanica‘‘ lakūnai tais laikais pasiekė antrą rezultatą pasaulyje – net 6411 km, o pagal išbūtą laiką ore – ketvirtą (37 val. 11 min.). Liepos 17 d. „Lituanica“ sudužo Soldino miške, dabartinės Lenkijos teritorijoje, nors Kaune lakūnų jau laukė apie 25 tūkst. žmonių minia.
Katastrofos priežastys iki šiol nėra iki galo aiškios. Nors oficialiai manoma, kad avarija atsitiko dėl audros ar motoro gedimo, yra versijų, kad „Lituanica“ nukrito pašauta vokiečių kareivių. Balzamuoti žygdarbį atlikusių lakūnų palaikai buvo perkelti į Kauno kapinių mauzoliejų. 1944 m. paslėpti VDU Medicinos fakulteto rūsiuose, o 1964 m. perlaidoti Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse.
Skulptūrą Lietuvos lakūnų skrydžiui įamžinti sukūręs A. Valikonis gimė 1958 m., Panevėžio rajone, Debikonių kaime. Mokėsi drožybos, tapybos ir kaligrafijos, tačiau liko ištikimas medžiui – drožia šaukštus, Užgavėnių kaukes, koplytstulpius, kryžius. 2011 m. A. Valikonis tapo Lietuvos Tautodailininkų sąjungos nariu, yra surengęs daugiau kaip 30 rajoninių, respublikinių ir asmeninių parodų, jo kūriniai yra iškeliavę į Jungtinę Karalystę, Portugaliją, JAV, Ukrainą.
