„Šis spektaklis labai svarbus ir aktualus ne tik Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei, bet ir visai visuomenei. Juk ne veltui sakoma – geriau vieną kartą pamatyti, nei dešimt išgirsti. Muzikos, šokio ir vaizdų pasakojimas yra kur kas įtaigesnis nei daugybę kartų girdėti žodžiai. Jis leidžia širdimi pajusti Lietuvos žydų istoriją, kartu išgyventi herojų likimus ir sprendimus. Be to, žinodama ansamblio „Lietuva" ir visos kūrėjų komandos profesionalumą bei drąsias idėjas, nekantraudama laukiu šio puikaus spektaklio, kurį, tikiuosi, pamatys kuo daugiau žmonių, nes tai – puiki proga pažinti mus, litvakus“, – sako Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Premjerą šokio pasakojimu, gyvai skambant kelių orkestrų muzikai įgyvendins režisierė ir choreografė Aušra Krasauskaitė. Vilniuje rugsėjo 23 d. programa bus pristatoma žydų bendruomenei ir svečiams, o 24-ąją – visiems norintiems. „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“ toliau bus rodoma rugsėjo 27 d. Nacionaliniame Kauno dramos teatre ir spalio 7 d. Palangos koncertų salėje.
„Daugelį metų maniau ir galvojau, kad esame palikti vienui vieni su šia baisia tragedija, kuri nutiko Lietuvoje. Bet juk tai buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, kaimynai ir vieno kiemo vaikai. Labai skaudu kentėti, būti pažemintam, mirti, kai nežinai priežasties, o nuosprendis galutinis ir neapskundžiamas vien dėl to, kad akių spalva ir plaukai yra ne tokie. Mes taip nuoširdžiai dėkojame už kvietimą, kad net sunku išreikšti žodžiais“, – reaguoja pedagogas, ilgametis žydų Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos vadovas Miša Jakobas.
Ženklas
„Prabudimo orkestro“ prodiuseris Tadas Daujotas tiki – niekas gyvenime nevyksta be priežasties. Galima buvo tik nujausti, kaip J. Jasinskio muzika įkvėps tokius kūrėjus kaip Aušrą, o scenoje iškels dar ambicingesnius tikslus.
„Prieš du metus, kuomet LR Prezidento rūmų kieme įvyko „Simfonijos iš Šiaurės Jeruzalės” premjera, pajutome, kad tokia temperamentinga J. Jasinskio muzika galėtų tikti kino filmui arba šokio spektakliui. Aš bandžiau šiuo klausimu kalbėtis su kai kuriais teatrais, tačiau kūrinys neatitiko jų repertuaro, taigi, kuriam laikui padėjau šią idėją į stalčių. Pernai rudenį, kuomet man paskambino ansamblio „Lietuva“ vadovė Edita Katauskienė ir pasiūlė drauge kurti šokio spektaklį, aš supratau, kad tai ženklas iš dangaus. Labai vertinu bendradarbiavimą su ansamblio „Lietuva“ muzikantais, nes kanklių ir birbynės skambesys bei atlikėjų profesionalumas įneša ypatingų prieskonių muzikai.“
T. Daujotas yra ne tik šio projekto scenarijaus autorius, bet ir vienas iš atlikėjų, grojantis senoviniu hebrajišku avino ragu šofaru. Jo ankstesnės muzikinės patirtys liudija, kaip jautriai atlikėjai išgyvena Holokausto temą ir kiek daug tai reiškia klausytojams.
„Tikiu, kad nuoširdi atgaila gali išgydyti net pačias giliausias sielos žaizdas, o muzika ir menas – tai galingos priemonės, kuriomis galima kovoti prieš modernias antisemitizmo formas. Stipriausią šios meninės žinutės poveikį pamatėme šių metų gegužės mėnesį Jeruzalės teatre, kuomet po renginio Holokaustą išgyvenę žydai su ašaromis akyse dėkojo už koncertą, kuris palietė giliausias jų širdies kerteles.“
Įkvėpimo sėmėsi Pažadėtoje žemėje
„Šokio simfonijos iš Šiaurės Jeruzalės“ režisierė A. Krasauskaitė sako, kad kuriant jai įtakos turėjo kelionė į Izraelį.
„Mane inspiravo ir žydų nacionalinis šokis, juo remiuosi, tačiau viską perleidžiu per savo kūrybinį matymą ir braižą, apjungiu su šiuolaikiniu šokiu. Dar iš visų tų patirčių pasisėmiau tikėjimo bei vilties – ką atspindės šviesus spektaklio finalas. Esu dėkinga susikūrusiai sinergijai, jog visa tai galiu patirti – per kūrybą ir per kitų žmonių sielas“, – pasakoja režisierė, ansamblio „Lietuva“ vyr. baletmeisterė. Ji yra Auksinio scenos kryžiaus ir Padėkos kaukės laureatė, pastačiusi daugiau kaip aštuonis šokio spektaklius įvairiuose Lietuvos teatruose.
Įdomu tai, kad kompozitorius J. Jasinskis, priešingai nei Aušra, projekto muziką kūrė iki tol niekada nesilankęs Izraelyje.
„Koncertavome Lietuvoje, o vėliau džiugu buvo aplankyti ir Izraelį. Kai rašai muziką apie kažką labai konkretaus, būnant ten visada jauti tam tikrą magiją. Manau, kad iš esmės viskas atitiko – labai daug mistikos, ir ta visa legenda apie Dovydo miestą, kuris yra po žeme, archeologiniai Jeruzalės sluoksniai... Norom nenorom pradedi apie tai galvoti. Visiškai programinė muzika – apie Lietuvos ir Izraelio bendrą istoriją. Iki šiol tiek atlikėjai, tiek žmonės programą priėmė palankiai. Ir nors kontekstas skaudus bei liūdnas, vis tik ta emocija padeda išreikšti dar daugiau muzikinių spalvų“, – mano jaunosios kartos kūrėjas ir trombonininkas.
Netradicinės muzikos spalvos
Premjerai ruošiasi ne vien kūrėjai ar šokių trupė. World muzikos žanro projektui susijungia du orkestrai – Vilniaus m. savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras ir valstybinio ansamblio „Lietuva“ orkestras, kviestiniai džiazo, klasikos bei folkloro muzikantai.
„Džiaugiuosi tokiu bendradarbiavimu, kadangi išsiplečia orkestro spalvų paletė. „Lietuvos“ orkestras seniai nebebijo iššūkių, deja, visi įpratę prie klasikinio orkestro, vis dar trūksta gausesnio lietuvių instrumentų – kanklių ar birbynių – parodymo scenoje kartu su kitais instrumentais. Todėl šie projektai glosto širdį, ir labai tikiuosi, kad jų gyvavimas paskatins kitus kompozitorius kurti, išbandyti netradicines spalvas“, – tikisi „Lietuvos“ vyr. dirigentas Egidijus Kaveckas, vienoje scenoje apjungsiantis du orkestrus.
„Šokio simfonijos iš Šiaurės Jeruzalės“ scenografijos dailininkas – Gintaras Makarevičius. Muzikinės dalies vadovas – Ramūnas Marcinkus, scenarijaus autorius – Tadas Daujotas, kostiumų dailininkė – Julija Skuratova, šviesų dailininkas – Darius Malinauskas.
Projekte vienytis kviečia: projektą iš dalies finansuojantys LR Vyriausybės kanceliarija, Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, VšĮ „Go Vilnius“, Tautinių mažumų departamentas prie LR Vyriausybės ir Vokietijos ambasada Vilniuje, informacinis partneris LRT. Renginys yra Vilniaus 700-ojo jubiliejaus programos 700vilnius.lt dalis.
