„Vilniaus (re)kolekciją“ sudaro pirmą kartą visuomenei pristatomi atspaudai ir dalis darbų, nepakliuvusių į retrospektyvinę A. Sutkaus parodą „Kosmos“, organizuotą Nacionalinėje dailės galerijoje praėjusių metų žiemą ir sulaukusią milžiniško žiūrovų susidomėjimo. Skaičiuojama, kad ją pamatė per 32 tūkst. lankytojų, o šiuo metu „Kosmos“ keliauja po Europą, džiugindama gerbėjus Vokietijoje ir Prancūzijoje.
A. Sutkus prisipažino nustebęs, kad į šios parodos atidarymą susirinko tiek daug žmonių.
„Jaučiuosi geriau negu Berlyne, kai Salomono premiją įteikė ir broliai rytiečiai, ir vakariečiai“, – savo kalbą pradėjo fotomenininkas, taip reaguodamas į prieš tai Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus Arūno Gelūno perskaitytą laudaciją, tai yra, giriamąjį žodį – tą patį, kurį A. Gelūnas skaitė Vokietijoje 2017 m., kai menininkui buvo įteiktas prestižinis dr. Ericho Salomono prizas.
A. Sutkus kuklinosi kalbėdamas, kad jo laimėjimai užsienyje, jo nuomone, dažnai perdedami, be to, visi buvo gauti ankstyvoje jaunystėje. „Bet aš laikau savo apdovanojimu, man duotu Dievo, kad man kaip ordinai ar premijos buvo bendravimas su savo kartos fotografais, kolegomis, kurie tada sudarė mūsų fotografijos mokyklos pagrindą: su Macijausku, Rakausku, Kunčiumi, Luckumi, Karveliu, vėliau prie mūsų prisijungusiu, Požerskiu ir visais kitais“, – sakė jis.
Jubiliejų švenčiantis menininkas pasidžiaugė šiandien sulaukęs geros žinios – po ketvirtadienį vykusio pasitarimo Vyriausybėje, nutarta siūlyti išbraukti Lietuvos fotomenininkų sąjungos patalpas iš privatizuotinų objektų sąrašo. Mintis, kad Lietuvos fotomenininkų sąjunga gali likti be namų, A. Sutkui nedavė ramybės ir buvo visas mintis apie jubiliejų nustūmusi į šalį. „Bet prisiminiau, kad aš gyvenu demokratinėje valstybėje, taigi, galiu kritikuoti valdžią. Ir nieko, valdžia pataiso savo sprendimus ir dar mane pasveikina“, – šypsojosi jis, dėkodamas visiems už palaikymą sprendžiant šį klausimą.
„Tai man buvo patvirtinimas, aš dar kartą apsidžiaugiau, kad aš neemigravau. Ką aš būčiau galėjęs emigracijoje padaryti? Nagi nieko. Atsiųsti porą laiškelių, visa kita, bet aš dirbčiau, edukuočiau dvasinį turtinimą kitos šalies piliečių“, – kalbėjo jis, pridurdamas, kad jo nuomone, dažniau reikėtų žvalgytis ne į užsienį, o žiūrėti į Lietuvą.
Be to, jis ragino daugiau investuoti į žmones ir jų santykius. „Mes statome tiltus, viadukus, bet už dvidešimt metų bus kitos kartos ir kardinaliai pasikeitusios susisiekimo priemonės. Automobilių nebebus, jie bus varomi kita energija, ir jie tą kelią galbūt naudos kaip nutūpimo priemonę. Reikėtų daugiau investuoti į žmones ir jų santykius“, – sakė A. Sutkus.
Jubiliejų švenčiantis menininkas atkreipė dėmesį, kad net Nacionalinės premijos laureatų premija siekia vos 230 eurų. „Ir dar nori, kad mes dovanotume muziejams savo kolekcijams, kiekgi mes galime? Būkime biedni, bet teisingi. Nenoriu liūdna gaida baigti, bet galvoju, reikia sakyti, kai turiu galimybę, nes paskui nebūsi išgirstas, ir tikiuosi, kad toliau spręsis kūrybinių žmonių klausimai teigiamai“, – vylėsi jis.
Paroda „Vilniaus (re)kolekcija“ Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veiks iki liepos 28 d.
