„Gamta Adomui Galdikui buvo didžiausias įkvėpimas – parodoje eksponuojamuose peizažuose atsispindi menininko tėvynės ilgesys, peizažuose atsikartoja vaizduotėje atgyjantys lietuviško gamtovaizdžio simboliniai motyvai. 1944 m. Adomas Galdikas buvo priverstas emigruoti į Vokietiją, kur metus laiko kūrė ir dėstė Freiburgo Dailės ir amatų mokykloje. Čia, palankioje kultūrai vystytis prancūzų okupacinėje zonoje, veikiant lyrinės abstrakcijos judėjimams bei Rytų Azijos kaligrafijos ir spontaniškosios tapybos krypčių įtakoms, dailininkas nutolo nuo realistinės tapybos manieros ir į abstrakciją linkstančius peizažus pradėjo lieti temperos, akvarelės ir guašo technikomis, taip išplėtodamas Rytų Azijoje populiariausią – metų laikų – temą. Vėliau menininkas gyveno Paryžiuje, o nuo 1952 m. – Niujorke, kur kūrė iki mirties“, – apie naująją parodą pasakoja Adomo Galdiko muziejaus vadovė Ieva Kuzminskaitė-Staigienė.
Pasak muziejaus vadovės, Adomas Galdikas buvo pirmasis iš Lietuvos dailininkų, pradėjęs kurti lyrines abstrakcijas: „Šiai stilistikai plėtotis Adomo Galdiko kūryboje įtakos turėjo Vakarų Europoje, ypač Paryžiuje, iškilę lyrinės abstrakcijos sąjūdžiai. Kadangi dailininkas, dar gyvendamas Lietuvoje, itin domėjosi Rytų menu, kaligrafinė lyrinės abstrakcijos stilistika jam buvo labai artima. Būtent per Adomo Galdiko kūrybą lyrinė abstrakcija ėmė plėtotis ir kitų lietuvių dailininkų, ypač išeivių, kūriniuose“.
„Ritualinė gamta“ – tai jau antroji muziejuje eksponuojama dailininko kūrinių paroda. Pasak muziejaus vadovės, šįkart lankytojai išvys kitokią Adomo Galdiko kūrybos pusę, nei matė pirmojoje.
„Jei pirmoji paroda buvo skirta daugiau retrospektyviniam įvairių A. Galdiko kūrybos etapų pristatymui, tai šioje bus galima susipažinti su išeivijos periodo darbais, kuriuose dominuoja laisvos, energingos, Rytų Azijos spontaniškos tapybos tradicijos įtakos. Netikėtai peizažuose atsirandančios dėmės, maištingas dramatiškų linijų ritmas išryškina šiurkštų gamtos grožį. Dailininkas, vaizduojant antgamtinių jėgų apraiškas, perteikia gamtos dieviškąjį pradą, atskleidžia nutolusios paslaptingos Lietuvos viziją. Kritikas Waldemaras George‘as teigė, kad Galdiko Vokietijoje tapyti Schwarzwaldo kalnų peizažai – genialūs, perteikiantys lietuvišką dvasią ir atspindintys dailininko sielos būsenas“, – pasakoja Ieva Kuzminskaitė-Staigienė.
Su šiuo Adomo Galdiko kūrybos etapu muziejaus lankytojai gali susipažinti patyriminių edukacijų metu. Parodą lydinčioje naujoje edukacijoje „Adomo Galdiko lyrinė abstrakcija. Transformacijos“ susipažįstama su lyrinės abstrakcijos stilistika – istorija, tarptautiniu kontekstu, autoriaus gyvenimu emigracijos laikotarpiu. Skambant to meto avangardinei muzikai, stebint unikalią archyvinę medžiagą, lankytojai gali patys išbandyti Adomo Galdiko lyrinės abstrakcijos kūrybos technikas ir pasinerti į dailininko kūrybos akimirką, patirdami individualių emocijų transformacijas: „Muziejaus atmosfera leidžia atsikvėpti nuo kasdienės rutinos ir stebint dailininko kūrinius pasinerti į savo vidines emocijas“, – sako muziejaus vadovė.
Muziejuje apsilankyti galima iš anksto užsiregistravus ir susitarus dėl laiko I-VI mažomis grupelėmis iki 10 asmenų. Edukacijos senjorams yra vykdomos pro bono principu.
Apie muziejų
Vilniaus senamiestyje įsikūrusi unikali istorinė Adomo Galdiko muziejaus erdvė duris Vilniuje, Arklių g., atvėrė pernai metų rugsėjį, pirmoji šalyje kviesdama susipažinti su žymaus lietuvių dailininko Adomo Galdiko (1893 – 1969 m.) kūryba. A. Galdikas – vienas žymiausių moderniosios lietuvių dailės tapytojų, grafikų, scenografų – pirmasis, siekęs liaudies ir moderniojo meno sintezės.
Muziejuje saugoma didžiausia vertingų Galdiko darbų privati kolekcija, priklausanti kolekcionieriui Arnui Jurskiui. Kolekcijoje – daugiau nei 280 kūrinių, dalis – dar niekur neeksponuoti. Tai pirmoji ir vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje galima išvysti vertingiausius skirtingo laikotarpio Adomo Galdiko kūrinius.
Apie Adomą Galdiką
Adomas Galdikas kritikų yra laikomas vienu žymiausių lietuvių dailininkų po M. K. Čiurlionio. Tarpukariu Galdiko tapybą aukštai įvertino tik Europos meno kritikai, o Niujorke autoriaus kūriniai jau 1956 metais buvo eksponuoti šalia Henri Matisse‘o ir Marco Chagallo. Adomą Galdiką galima vadinti produktyviausiu lietuvių menininku, visą gyvenimą užsiėmusiu tik kūrybine veikla be jokių pertraukų. Kūręs iki pat mirties autorius paliko daugiau nei 4000 kūrinių, kuriuose atsispindi skirtingos stilistinės kryptys ir jas jungianti ta pati gija – gilus simbolizmas, nacionalinės idėjos, nuolat atsikartojantys liaudies meno įvaizdžiai.
