2024-ųjų kultūros renginiai dovanos įspūdžių: ko nepraleisti?

Naujieji metai jau po truputį įsibėgėja, tad „Delfi“ suskubo pasidomėti, kuo didžiosios kultūros įstaigos šiemet ketina nustebinti savo publiką. Regis, Žaliojo Drakono metai bus turtingi įspūdžiais! Vien Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje (LNF) 2024-aisiais lauks keliasdešimt įvairaus žanro koncertų, o LNOBT atstovė Jurga Skiotytė-Norvaišienė patarė bilietais į geidžiamus renginius pasirūpinti iš anksto, netgi įvardino, kada tai padaryti geriausia.

Netrūks muzikinių istorijų

LNF generalinė direktorė Rūta Prusevičienė pasakojo, kad pirmąjį šių metų pusmetį bus tęsiama sezono tema – „garsais pasakojamos muzikinės istorijos“: „Jos bus nepaprastai turtingos, prasmingos, įvairios. Vien Vilniuje filharmonija surengs apie 50 unikalių koncertinių programų, daugelis jų bus pakartotos kituose Lietuvos miestuose, regionuose. Taip pat filharmonijos kolektyvai šįmet intensyviai gastroliuos Europoje. LNSO su ansambliu NIKO Ciuricho Tonhalle salėje pasitiks festivalį „Odessa Classics“ dešimtąjį gimtadienį, šis koncertas nuskambės ir Vilniuje. Aktyviai bendradarbiaujame su Ukrainos muzikais, festivaliais, padedame jiems išgyventi šiuos labai sudėtingus laikus.“

Pagrindinės sezono viršukalnės, svarstė R. Prusevičienė, – pirmą kartą viešintys Lietuvoje menininkai, žymūs pasaulio muzikai.

„Liuksemburgo filharmonija, mano žiniomis, [rengia] bene vienintelį šį pusmetį didelio simfoninio orkestro koncertą Lietuvoje. Ispanų dirigento Gustavo Gimenezo ir italų pianistės Beatrice Rana mes laukėme jau ketverius metus, deja, dėl pandemijos šitas koncertas buvo perkeltas, dabar pagaliau sulauksime nuostabios, klasikinės, romantinės šio orkestro programos“, – pasidžiaugė ji.

Taip pat sausio 20 d. viena iš sezono viršukalnių – po daugiau nei dvidešimties metų Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO) vėl muzikuos su žymiu vokiečių dirigentu Christophu Eschenbachu.

„Maestro gyvenimo istorija yra nepaprastai ryški ir įspūdinga: gimė Vroclave, išgyveno Holokaustą, jo abudu tėvai žuvo Holokausto metu... išgelbėtas būtent per muziką. Jis nekalbėjo, tačiau teta, kuri įsivaikino, sugebėjo jį prakalbinti per muziką. Visą savo gyvenimą Christophas Eschenbachas pašventė tarnystei muzikai. Šiuo metu – vienas iš pačių žymiausių, legendinių batutos meistrų visame pasaulyje“, – kalbėjo R. Prusevičienė.

Atsiskleis lietuvių menininkų kūrybos proveržis

Pašnekovė paminėjo ir lietuvių menininkų įspūdingas programas, kuriose turėtų atsiskleisti jų kūrybos proveržis.

„Kaip ir kasmet, LNF užsako pasaulinę premjerą lietuvių kompozitoriui, kuri nuskamba Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Ji būna dedikuota publikai, šio koncerto klausosi ir radijo klausytojai, plačiai [nuskamba]. Šiemet nuskambės kompozitoriaus Jono Jurkūno premjera, kūrinys „Apie būtį“. Kūrinį įkvėpė ir jo kompozicinę struktūrą nulėmė poeto Donaldo Kajoko ketureilis iš rinkinio „Karvedys pavargo nugalėti“. Iš tiesų, labai susiję su šių laikų realijomis, su pasaulyje vykstančiais kariniais konfliktais... Tikiuosi, kad pasaulis pavargs kariauti, pavargs norėti nugalėti, ir visi sieksime taikos. Muzikai visuomet siekia taikos, nes jie nenori nei dirbtinių sienų, nei dirbtinių įtampų“, – kalbėjo R. Prusevičienė.

Anot jos, taikos šviesą atveš ir nuostabus dar vienas užsienio kolektyvas, kurį pristatys Danijos karalystės ambasada Vilniuje – Kopenhagos karališkosios koplyčios berniukų choras.

„Šis choras šįmet švenčia jau šimtąjį gimtadienį, labai nuostabu, kad į savo gastrolių turą įtraukė tris Lietuvos miestus – koncertuos Klaipėdos koncertų salėje, filharmonijoje Vilniuje, Kauno valstybinėje filharmonijoje. Išgirsime vieną žinomiausių berniukų chorų pasaulyje, kurio įkvėptas, ko gero, susikūrė prieš šešiasdešimt metų ir mūsų žymiausias berniukų choras „Ąžuoliukas“, – pastebėjo ji.

Šįmet, beje, ir „Ąžuoliukas“ atliks daug šventinių koncertų – tiek LNF, tiek kitose koncertų salėse.

„Skambės tradicinis koncertas, skiriamas Motinos dienai. Tad filharmonijoje šį pusmetį girdėsime labai daug jaunųjų talentų. Muzikos akademijos programoje „Atžalynas“ taip pat koncertuos Visagino meno mokyklos jaunieji talentai, „Liepaičių“ muzikos mokyklos chorai, Karoliniškių mokykla. Mes labai džiaugiamės, kad koncertai filharmonijoje inspiruoja jaunuosius muzikus tęsti muzikinę karjerą, dažnai jie koncertą mūsų scenoje prisimena kaip vieną ryškiausių savo vaikystės atsiminimų, kuris įkvepia juos arba tęsti muziko kelią, arba būti geru, profesionaliu klausytoju“, – sakė R. Prusevičienė.

Vienas iš filharmonijos kolektyvų, tęsė R. Prusevičienė, šįmet švęs penkiasdešimtmetį – tai ansamblis „Musica Humana“: „Šis ansamblis nuėjo labai ilgą kelią, patyrė daug pokyčių, transformacijų, išaugo iki rimto kamerinio orkestro. Šįmet jie pristatys įvairias jubiliejines programas iš savo muzikinės istorijos – tai ir baroko muzika, romantizmas, daug lietuvių kompozitorių kūrinių, ištraukos iš naujausių lietuviškų operų ir miuziklų. O antrame pusmetyje – numatomos ansamblio gastrolės ir JAV! Žinome, kad mūsų kolektyvai labai retai išvyksta būtent į Ameriką, tad džiaugsiuosi, jeigu šis jubiliejinis sumanymas pavyks.“

Sausio 13-oji – širdis sužeidė, bet kartu ir užgrūdino

Paklausta, kokio širdį suvirpinančio renginio labiausiai laukianti, R. Prusevičienė priminė, kad po spalvingų, ryškių, džiaugsmingų žiemos švenčių mes pasitinkame datą, kuri visada išliks širdyse, datą, kai įvyko didžiulis lūžis ir valstybės gyvenime – tai Sausio 13-oji.

„Mūsų širdis sužeidė, bet kartu ir užgrūdino. Negaliu nepaminėti kasmet vykstančio labai unikalaus ir prasmingo koncerto Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje, kurį jau daug metų organizuoja valstybinis choras „Vilnius“, šįmet jam talkins Lietuvos kamerinis orkestras (LKO), skambės kompozitoriaus Alfredo Šnitkės būtent 1991-aisiais parašytas kūrinys – sutartinės. A. Šnitkę sukrėtė įvykiai Vilniuje ir jis šį kūrinį paskyrė Sausio 13-osios aukų atminimui. Skambės ir pasaulinė premjera: kompozitoriaus Antano Jasenkos oratorija Sausio 13-ajai. Pati eisiu ir į kitus šiai datai paminėti skirtus koncertus – Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) skambės lenkų kompozitoriaus Henryk Mikolaj Gorecki trečioji simfonija „Liūdesio dainos“, Nacionalinėje filharmonijoje Čiurlionio kvartetas [pristatys] transcendentinę programą „Pokalbis su Dievu“; įvairūs šiuolaikiniai kompozitoriai savo mintis apie transcendenciją išreikš Čiurlionio kvarteto stygomis“, – pasakojo LNF generalinė direktorė.

Visa muzika yra aktuali

Kas numatyta modernaus, kokius naujus vėjus atneš šie metai? „Be abejo, beveik kiekvienoje programoje skambės ir 20 a. antros pusės, ir šio amžiaus aktualūs kūriniai. Tai ir mano minėtos pasaulinės premjeros. Tame pačiame Vasario 16-osios koncerte skambės nauji kūriniai: Algirdo Martinaičio trys dalys iš oratorijos „Tikėjimo ir vilties invokacijos“, Vytauto Barkausko trys dalys iš „Prisikėlimo oratorijos“. Tai vienas paskutiniųjų kompozitoriaus kūrinių – moderni šiuolaikinė muzikos kalba“, – pažymėjo ji.

Kalbėdama apie muzikos aktualumą, R. Prusevičienė citavo Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovą Mindaugą Bačkų, išsakiusį mintį, kad visa muzika yra aktuali, nes jos visos mes norime klausytis, ją visi norime išgirsti.

„Būtent Klaipėdos kamerinis orkestras su ansambliu „Canto Fiorito“ filharmonijos užsakymu parengė programą, kuri vadinasi „1685-ieji. Genijų gimimas“. Tai metai, kai gimė tikri baroko muzikos genijai – Bachas, Hendelis, Domenico Scarlatti. Išgirsime tokias viršukalnes ir tokias muzikos gelmes, kurios šimtmečiais išliko aktualios“, – intrigavo R. Prusevičienė.

Tarp rekomenduojamų nepraleisti koncertų, R. Prusevičienė paminėjo tuos, kuriuose dalyvaus Lietuvos pasididžiavimas – Lietuvoje gimę pasaulinio garso atlikėjai. „Tokie kaip violončelininkas Davidas Geringas, jis dalyvaus dvejose programose su Valstybiniu Vilniaus kvartetu ir LNSO, diriguojamo Roberto Šerveniko. Gros senokai skambėjusį Anatolijaus Šenderovo kūrinį „Concerto in Do“. Tai vienas vertingiausių Lietuvos muzikos opusų, už kurį A. Šenderovas kadaise pelnė Europos kompozitorių aukščiausią apdovanojimą. Šito koncerto kviečiu pasiklausyti gyvai, nes tik D. Geringas jį taip atlieka! Programos atviros ir subalansuotos visų kartų klausytojams“, – patikino R. Prusevičienė.

Į spektaklius bilietai išperkami akimirksniu

LNOBT generalinio direktoriaus pavaduotoja, Meninės veiklos departamento vadovė Jurgita Skiotytė-Norvaišienė, paklausta, kas naujesnio ir įdomesnio laukia atėjusiais metais, ko būtų galima nekantriai laukti, pažymėjo, kad šiomis dienomis kaip tik viešojoje erdvėje sulaukę nusiskundimų, kad žmonės tiesiog nebepatenka į teatrą.

„Lyg turėtume pasiteisinti, bet tuo pačiu turime pasidžiaugti, kad į spektaklius perkami bilietai, kad pasiūla (tuo, kuo džiuginame žiūrovą) yra tokioje geroje dinamikoje“, – sakė ji.

Kaip vieną didžiausių ir svarbiausių momentų J. Skiotytė-Norvaišienė išskyrė operą „Hercogo Mėlynbarzdžio pilis“.

„Džiaugiamės, kad į teatrą pagaliau mums pavyko pasikviesti sopraną Aušrinę Stundytę, ji atvyksta kovo mėnesį. Labai didžiuojamės, kad ji sutiko ir pagaliau dainuos mūsų teatre“, – vieną iš didesnių laukimų įvardino ji.

Šiuolaikiškas pastatymas, suprantamas jaunai auditorijai

Su nekantrumu laukiama, tęsė J. Skiotytė-Norvaišienė, sausio mėnesio pabaigoje pasirodysiančios „Hofmano istorijų“ operos premjeros: „Tarptautinio konkurso keliu buvo išrinkta statytojų komanda, dabar vyksta intensyvus pasiruošimas; Įdomus, kitoks, drįsčiau sakyti, – netradicinis pastatymas, kuris gali pritraukti tokios publikos, kurios mes norėtume daugiau – jaunimo. Muzika atpažįstama, o pastatymas – šiuolaikiškas, suprantamas jaunai auditorijai“, – pažymėjo pašnekovė.

Sezono pabaigoje laukiama ir baleto „Parkas“ premjeros. „Vien tai, kad legendinis prancūzų choreografas Angelino Preljocaj sutiko atvykti, pamatė mūsų baleto trupę kaip pajėgią atlikti šį kūrinį. Tai nėra pirmas jo pastatymas, šis spektaklis daug kartų statytas, bet įprastai su baletais taip ir būna – jie statomi skirtingose teatruose – klasika keliauja per pasaulį. Tai, kad jis atkreipė dėmesį į mūsų trupę, kad ji galės išpildyti ir atlikti šį baletą – rodo mūsų nemenką visos komandos indėlį, gražaus ir sistemingo darbo išdava“, – akcentavo J. Skiotytė-Norvaišienė.

Užsibaigiantį pusmetį vainikuos festivalis „LNOBT open“ Valdovų rūmų kieme. „Čia tikimės pakviesti visus operos ir baleto gerbėjus“, – sakė LNOBT Meninės veiklos departamento vadovė ir pridūrė, kad su detalesne programa supažindinsiantys kiek vėliau.

Dirbtinio deficito – nėra kuriama

Paklausta, kada reiktų pradėti domėtis bilietais, kad netektų nusivilti jų negavus pirkti, J. Skiotytė-Norvaišienė patarė jų dairytis tuomet, kai startuojama su bilietais į naujo sezono spektaklius.

„Vilniaus knygų mugė, kaip atskaitos taškas, kurioje turime savo stendą, gražiai pasipuošę su gera nuotaika laukiame savo gerbėjų. Tai bilietų prekybos pradžia. Ten užkariaujame širdis ir naujų būsimų teatro gerbėjų. Aišku, yra visa vasara, kai galima domėtis visu teatro sezonu, įsigyti bilietus“, – patarinėjo ji.

J. Skiotytė-Norvaišienė atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje yra susiformavę kitokios bilietų pirkimo tradicijos negu kitose šalyse, kur bilietą gali įsigyti iš vakaro.

„Reiktų nepamiršti, kad kitose Europos šalyse teatrai orientuoti į turistus, jie turi kitokią kainodaros sistemą. Pas mus kultūrinis turizmas nėra išvystytas, todėl mes labiau orientuojamės į savo žiūrovą, savo klausytojus, – bilietus yra įprasta nusipirkti iš anksto. Ir tikrai to dirbtinio deficito nėra kuriama. Maloniai visų laukiame, rodome profesionalų meną aukščiausiame lygyje, žmonės nori sugrįžti, domisi“, – sakė ji.

Auginasi publiką

J. Skiotytė-Norvaišienė pasidžiaugė lankomumu, nes po pandemijos, anot jos, net didieji Europos teatrai skundžiasi, kad jis yra kritęs.

„<...> Didžiųjų Europos teatrų vadovai kalba apie tai, kad politikai yra nusisukę nuo kultūros, kad jiems svarbu kiti momentai, kad galbūt praleistas edukacinis momentas, neužsiauginta jauna publika. Gal per mažai repertuare atitinkamo turinio jaunai auditorijai. Čia mes galime didžiuotis, kad pas mus muzika – mažoms ausytėms, kojytėms, ausytėms, kur mes kviečiame mamytes su kūdikėliais – jau leidžia suponuoja į tai, kad auginamės publiką. Tai nenutrūkstama grandinė, prasidėjusi ne vakar, bet prieš daugelį metų. Dėmesys duoda vaisius: apskritus metus – turime pilną salę“, – teigė ji.

Edukacijos, spektakliai vaikams, šeimoms, J. Skiotytė-Norvaišienė įsitikinusi, – veikia. „Mane nustebino, kad populiarių Europos teatrų vadovai skundžiasi, kad nėra auditorijos, nėra publikos, nebežino, ką daryti, kad žmonės nebesidomi operos žanru, kad jis atgyvenęs, pasenęs. O mes priešingai, galime didžiuotis – domimasi, kritikuojama, giriama, diskutuojama socialinėse erdvėse. Greit pradėsime konkuruoti su Žalgirio arena, kur vyksta krepšinio rungtynės! Galbūt [tauta] taps ne tik krepšinio specialistais, bet operos ir baleto? Norėtume to“, – sakė J. Skiotytė-Norvaišienė ir pridūrė, kad publikai pateiksiantys siurprizų ir metų eigoje, tad kvietė sekti repertuarą, – kartkartėmis naujienų „išlenda“.

Lietuvos nacionaliniame dramos teatre – naujos premjeros

Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) viena meno vadovų Eglė Švedkauskaitė, paklausta, kokie teatrui bus 2024-ieji, kuo neįprastu / įdomiu ketinama nustebinti žiūrovą, sakė, kad teatras visada būtent to ir siekia.

„Nieko nenustebinsi sakydamas, kad nustebinsi... Koncentruojamės į tą momentą, kai teatras atsidarys pilnai. Taip, kaip žinia, žiūrovai jau lankosi Didžiojoje scenoje, atkurtose spektakliuose, kurių pasiilgome. Bet Didžiąją salę – vėl uždarysime galutiniam rekonstrukcijos etapui, tą padarysime vasario viduryje. Teatre vėl atsiras darbininkai, rekonstrukcijos dar tęsis“, – sakė pašnekovė.

Bet, E. Švedkauskaitė pasidžiaugė, jau rugsėjį Didžioji scena atsidarys visam laikui, bus pristatyta nauja premjera! „Sakyčiau, kad tai turbūt laukiamiausias 2024-ųjų įvykis. Rugsėjį Didžiąją sceną atidarys lietuviams pažįstamas režisierius Lukašas Tvarkovskis, kuris sukurs jau trečiąjį darbą LNDT. Labai tuo džiaugiamės, nes per šį laiką – nuo pirmojo jo spektaklio „Lokis“ premjeros – jis tapo Europos teatrų žvaigžde, trokštamu režisieriumi, jo darbai keliauja. Mūsų teatro spektaklis „Respublika“ taip pat keliauja po įvairius festivalius. Džiaugiamės, kad grįžta Lukašas ir jo komanda, kad mūsų teatras turės galimybę su juo dirbti“, – kalbėjo E. Švedkauskaitė.

Kol kas LNDT meno vadovė neatskleidė būsimų spektaklių pavadinimų, nes kai kurie iš jų – dar darbiniai.

Spalio pradžioje, tęsė E. Švedkauskaitė, naujoje scenoje išeis slovėno režisieriaus Jernej Lorenci premjera.

„Prieš trejus metus „Sirenų“ festivalis pristatė šo režisieriaus darbą „Eichmannas Jeruzalėje“, jis buvo rodomas Vilniaus Senajame teatre. Šio režisieriaus metodika / estetika lietuviams turėtų būti šiek tiek artima, nes primena nekrošišką teatro tradiciją. Su aktoriais jis mėgsta dirbti laboratoriniu principu, remsis Alberto Kamiu romanu „Svetimas“ – spektaklio pavadinimas kol kas irgi tik darbinis“, – pasakojo pašnekovė ir pridūrė, kad rudenį Mažojoje scenoje įvyks ir jos pačios spektaklio premjera.

Lapkričio mėnesį, grįžusi po rezidencijos „Berliner Ensemble“ teatre, LNDT naujoje salėje debiutuos jaunosios kartos režisierė Uršulė Bartoševičiūtė. „Dėl pavadinimo / dėl medžiagos vėlgi negaliu pakomentuoti, vyksta derinimai, patvirtinimai. Kol kas labiau pavardės. <...> Sezono pradžia visada griausminga, didelė, reikės ruoštis“, – pažymėjo ji.

Įdomus eksperimentas – ir teatralams, ir žiūrovams

Sugrįždama į šį sezoną E. Švedkauskaitė išskyrė už keleto savaičių įvyksiančią režisieriaus Antano Obcarsko premjerą. „Tai bus pirmas toks spektaklis LNDT, kuris tyrinėja tvarumo idėjas, žmogaus įtaką ekosistemos, gyvūnų, augalų nykimui – vyksta globalinis atšilimas. Kokia iki tol buvo įvykių seka? Ši tematika bus nagrinėjama pasitelkiant tvaraus teatro kūrimo principus – spektaklyje naudojama tik pasirodymo metu sugeneruota elektros energija. Turėtų būti įdomus eksperimentas – ir mums, ir žiūrovams. „Pjesė gyvenantiems išnykimo laikais“ – jau sausio 26 d. Mažojoje salėje“, – akcentavo ji.

Paskutinė šio 84-ojo sezono premjera – Gintaro Varno spektaklis „Viktoras, arba vaikai valdžioje“ bus rodomas balandžio 12 d.

„G. Varnas puikiai žinomas, pripažintas režisierius, daugelio iš mūsų, dirbančių teatre, mokytojas, dėstytojas. „Viktoras, arba vaikai valdžioje“ – prancūziška pjesė pagal siurrealisto Rogerio Vitraco kūrinį. LNDT naujoje scenoje susiburs G. Varno komanda, patikrinta laiko (scenografas Gintaras Makarevičius, kostiumų dailininkas Juozas Statkevičius). Istorija, atskleidžianti, kas atsitinka, kai pasaulį ima valdyti vaikas. Visus, pasiilgusius klasikinio teatro, kviečiu į G. Varno premjerą. Tikrai jį čia ras – estetinį, filosofinį, bet tuo pačiu ir pralinksminantį, ir nustebinantį“, – sakė ji ir pridūrė, kad daugiau premjerų šį sezoną neplanuojama, bet teatralai turės gastrolių, – tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje – įvairių parodų programa

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) vadovas Arūnas Gelūnas pasakojo, kad 2024-aisiais muziejininkų laukia daugybė planų.

„Balandžio mėnesio viduryje atsidarys Lietuvos paviljonas Venecijos bienalėje, mums didžiulis džiaugsmas ir atsakomybė dirbti su nuostabiu menininkų duetu – Neringa Černiauskaite ir Ugniumi Gelguda (pasivadinę „Pakui Hardware“). Šiuo metu galima matyti to paviljono repeticiją Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje – to, ką matys ir Venecijos bienalės lankytojai“, – vieną didžiųjų metų įvykių, ties kuriuo dirba didelė komanda išskyrė A. Gelūnas.

Beje, rudenį – startuos ir Lietuvos kultūros sezonas Prancūzijoje. „<...> Ko tik nebus, bet Lietuvos meno mylėtojai neturėtų nuliūsti, kad jiems būtinai reikės vykti į Italiją ar Prancūziją, ir Lietuvoje pristatysime labai įspūdingą parodų programą. Startuojame jau ateinančią savaitę (sausio 11 d.) su Japonijos Tohoku regiono taikomosios dailės paroda, kurią atidarysime kartu su ambasadoriumi Tetsu Ozaki Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje“, – sakė A. Gelūnas.

Anot pašnekovo, Japonijos meno pristatymai šia paroda nesibaigs. Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG) liepos antroje pusėje atsidarys A. Gelūno kuruojama Japonijos populiariosios dailės paroda, apimanti visą Japonijos populiariosios kultūros raidą: „Nuo mums gerai pažįstamų ukijo-e graviūrų iki šiuolaikinės animacijos, šiuolaikinių menininkų, kurie cituoja arba dekonstruoja populiariosios kultūros vaizdinius. Turėtų būti turtinga paroda, plušame kartu su komanda, su architektais. Tikiuosi, kad bus įdomu.“

Neišjaustų jausmų restauravimo dirbtuvėje

Iš kitų išskirtinių, ryškių įvykių, A. Gelūnas paminėjo Algimanto Kuro kūrybos retrospektyvą NDG „Himnas perskilusiai šypsenai“: „Šią parodą kuruoja menotyrininkė Jolanta Jurašienė. Matysime iki šiol didžiausią išskirtinio tapytojo, Lietuvos moderniosios tapybos klasiko retrospektyvą, galėsime plačiai ir išsamiai susipažinti su jo kūryba.“

NDG, tęsė A. Gelūnas, taip pat bus galima pamatyti garsaus litvako Davido Goldblatto kūrybos retrospektyvą, garsaus fotografo, kuris kuria Pietų Afrikoje.

Vilniaus paveikslų galerijoje bus pristatytas tapytojas Boleslovas Mykolas Ruseckas, šįmet, beje, minėsime šio menininko dviejų šimtų metų sukaktį. „ Labai įdomus menininkas, garsiojo Kanuto Rusecko, nutapiusio ikoninę „Pjovėją“, sūnus. B. M. Ruseckas irgi puikus portretininkas, įdomus autorius, turėsime galimybę susipažinti su jo kūryba“, – pastebėjo A. Gelūnas.

Radvilų rūmų dailės muziejus, A. Gelūnas atkreipė dėmesį, tęs nonkonformistinio meno tyrinėjimus: „Šiais metais pristatys sovietinio laikotarpio pabaigos, daugiausia devintojo dešimtmečio latvių nonkonformistų kūrybą. Sutrumpintai – NSRD archyvas, o tai išvertus į lietuvių kalbą šifruojasi įdomiai ir šmaikščiai: neišjaustų jausmų restauravimo dirbtuvė. Kūrėjai siautėjo tose dirbtuvėse, provokavo sovietų valdžią, restauravo tuos neišjaustus, uždraustus jausmus.“

Pašnekovas patikino, kad šiemet taip pat vyks ir visų lankytojų pamėgtos paskaitos. „Neabejotinai bus – ir Vilniaus paveikslų galerijoje, ir NDG, ir kituose padaliniuose, įskaitant Klaipėdą, Palangą. <...> Visur vyks paskaitos, seminarai, konferencijos. NDG tęsis diskusijų apie meną ir šiuolaikinę kultūrą, ciklas. Be jokios abejonės, kiekvieną ryškesnę parodą lydės paskaitos, edukacijos, seminarai, diskusijos, susitikimai. Neatskiriama mūsų muziejaus veiklos dalis“, – tikino A. Gelūnas.

Tarp A. Gelūno paminėtų: keliaujanti trijų ikoninių tapytojų: Marijos Teresės Rožanskaitės, Malle Leis, Maijos Tabakos paroda, kuri jau rodyta Estijoje: „Šiuo metu ji rodoma Latvijoje, atvyksta į Vilnių. Kūrėme kartu su latviais ir estais – „Neįrėmintos“, tai yra kūrėjos, kurios išsiveržia iš sovietmečio ribojimų, plačiai kūrybiškai reiškiasi aplinkoje, kuri buvo nedėkinga tokiai raiškai. Labai žiūroviška paroda.“