„Lapas“ per 10 gyvavimo metų spėjo nuveikti labai daug – išmokė skaityti apie architektūrą, nebijoti knygomis virtusių tyrimų, atrasti kitokią grožinę literatūrą bei išlipo iš įprastų knygų leidybos rėmų. Praėjusiais metais Knygos apdovanojimuose „Lapas“ buvo pripažinta Metų leidėju.

2014 m. įkurdama leidyklą „Lapas“, Ūla Ambrasaitė norėjo matyti knygą kaip mediją idėjų sklaidai. Tokios idėjos virto 64 išleistomis knygomis. „Leidyba man – labai azartiška ir juntamą poveikį visuomenės intelektualinei raidai daranti veikla, – sakė leidyklos įkūrėja Ūla ir pasidalino įžvalgomis, paremtomis Europos leidėjų federacijos statistika. – Leidyklos veikia kaip rizikos kapitalo fondai: iš dešimties knygų viena išlaiko leidyklą, atperka investicijas ir uždirba pelną, dvi – padengia nuostolius, o septynios – juos patiria. Visgi, esu įsitikinusi, kad yra daugybė idėjų, vertų virsti knygomis, net jei jos ir netaptų perkamiausiomis. Todėl džiaugiuosi, kad mūsų veiklą palaiko vis daugiau mecenatų.“

Daugiau nei knygos

Be knygų leidybos, „Lapas“ organizuoja ir daug kitų edukacinių, meninių, visuomeninių veiklų. Praėjusiais metais leidykla pirmąkart organizavo teksto redagavimui skirtą konferenciją „Reda”, 2013–2017 m. kuravo festivalį „Vilnius Street Art“, per visą gyvavimo laikotarpį kuravo architektūros ir eksperimentinio meno parodas, organizavo viešas paskaitas ir daug kitų netradicinių veiklų. O rudenį pirmąkart dalyvaujant meno mugėje „Art Vilnius“ pasirodė, kad meno auditorija „Lapą“ žino ne prasčiau nei literatūros.

Šiemet leidykla „Lapas“ kartu su partneriais literatūros festivaliu „Open Books“ jau antrą kartą surengs teksto redagavimo konferenciją „Reda“, kurią kuruoja Gabija Grušaitė, Aira Niauronytė ir Ūla Ambrasaitė. Konferencija bus skirta visiems, kas kalba ir rašo lietuviškai bei kam svarbi gyvos lietuvių kalbos ateitis. Teksto redagavimo konferencijos tikslas – didinti lietuvių kalbos prestižą, kelti klausimus apie kalbos vartojimo autentiškumą ir redaktoriaus profesijos užkulisius.

Šiais metais leidykla savo veiklų portfolio papildo ir svarbiu meno projektu – Gabijos Grušaitės audiovizualinės instaliacijos „Pasimatymas su aštuonkoju“ (video Ronaldas Buožis) kuravimu. Projektas bus pristatytas Vilniuje vasario 21–25 dienomis.

Ši meditatyvi instaliacija – tai savotiškas bestseleriu tapusio romano „Grybo sapnas“ tęsinys už teksto ribų. Tai bus pirmoji galimybė patirti platesnį rašytojos ir menininkės Gabijos Grušaitės kuriamą pasaulį, nei telpa į romano rėmus. Knygą lapkričio pabaigoje pristatė leidykla „Lapas“. Romano pirmasis tiražas buvo išpirktas vos per mėnesį, o knyga pateko ir jau keletą mėnesių laikosi perkamiausių knygų sąrašuose.

Jubiliejinių „Lapas“ renginių programa

Pirmasis renginys iš jubiliejinio ciklo įvyks vasario 14 d. 18 val. MO muziejuje – architektės dr. Eglės Bazaraitės paskaita „Pomirtinio ilgesio topografijos XIX a. kapinėse“, kuri yra paruošta pagal neseniai išleistą knygą „Kapinės už miesto, miške. Katalikų laidojimo kraštovaizdžiai XIX a. Vilniuje“. To meto kapinėse pradėtas įkūnyti sentimentalumas – šeimos narius vis dažniau imta laidoti kartu, išsaugant meilės ir giminystės ryšius net ir po mirties, tad ir paskaitai neatsitiktinai pasirinkta meilės diena. Daugiau paskaitų MO muziejuje bus organizuojama ir pavasarį.

Taip pat vasarį bus rengiami susitikimai su užsienio svečiais. Lietuvoje lankysis ir skaitys paskaitą Londono dizaino muziejaus vadovas emeritas Deyan Sudjic, Anastasia Leonova ir Kateryna Nosko – vienos ryškiausių kultūrinių leidyklų „IST Publishing“ Ukrainoje įkūrėjos, Philipp Meuser, kuris yra vienos didžiausių architektūros leidyklų pasaulyje „DOM publishers“ vadovas ir architektūros studijos „Meuser Architekten“, kuri specializuojasi saugumo ir diplomatijos misijose, vadovas, literatūros agentė ir leidyklos Clarity įkūrėja iš Malaizijos Rosalind Chua.

„Lapas“ Vilniaus knygų mugėje

Savo jubiliejinę programą „Lapas“ pristatys ir Vilniaus knygų mugėje. Tarp jų – žymaus britų kuratoriaus, architektūros kritiko, Londono dizaino muziejaus vadovo emerito Deyan Sudjic paskaita „Šokant su galia: Architekto dilema“ (vasario 22 d., ketvirtadienį, 17 val.). Savo knygoje „Galios architektūra“ jis žvalgosi po pasaulio galingųjų ir jų architektų susitikimų užkulisius ir narplioja po pastatų fasadais slypintį politikos, pinigų ir architektūros santykį ir klausia, kodėl pasaulio turtingieji ir galingieji – prezidentai, diktatoriai, milijardieriai – taip mėgsta didingą architektūrą. Savo paskaitoje ir diskusijoje Lietuvoje jis atsižvelgs ir į Lietuvos architektūros kontekstą bei diskutuos apie sovietinio palikimo architektūrą bei visuomenės balso įtaką šalies architektūros sprendimams.

Taip pat, knygų mugėje bendroje diskusijoje susitiks rašytoja ir menininkė Gabija Grušaitė, socialinių projektų kūrėja ir fotografė Neringa Rekašiūtė, meno kuratorė Neringa Bumblienė bei socialinių tinklų kolumnistė Ieva Koncevičiūtė, kurios kalbės apie drąsias moteris kūryboje bei Gabijos Grušaitės trečiąjį romaną „Grybo sapnas“ (vasario 24 d., šeštadienį, 18 val.).

Užsienio leidėjai į Vilniaus knygų mugę užsuka ir dalyvauja viešuose pokalbiuose ne taip dažnai, todėl reta galimybė išgirsti apie Vokietijos, Ukrainos ir Malaizijos leidėjų patirtis bus vasario 22 d., 13 val. pokalbyje „Ką reiškia būti leidėju“ apie Roberto Calasso knygą „Leidėjo menas“. Pokalbį moderuos literatūros apžvalgininkas Audrius Ožalas.

Apie šiuos ir daugiau „Lapo“ knygų mugės renginių galima sužinoti leidyklos internetiniame puslapyje, socialiniuose tinkluose bei Knygų mugės programoje.

Knygų naujienos ir grįžtantys autoriai

Leidyklos „Lapas“ stiprybė yra į platųjį kultūros kontekstą įvesti temas, kurios anksčiau nebuvo populiarios, pavyzdžiui, architektūra, arba pristatyti įdomius, stiprų, savitą balsą turinčius autorius. Jau netrukus bus pristatytos 3 naujos knygos:

1. Architekto, nacionalinės premijos laureato Audriaus Ambraso knyga-albumas Architektūra kaip galvosūkis, kurioje autorius reflektuoja savo įgyvendintus arba konkursų nelaimėjusius projektus ir publikuoja tyrimą, paneigiantį tris Vilniaus architektūrinius mitus. Tai jau antra Audriaus Ambraso knyga, o pirmasis albumas buvo ir pirmasis „Lapo“ leidinys.

2. Garsaus italų rašytojo ir leidybos ikonos Roberto Calasso esė knyga Leidėjo menas, kuri leidžia pažvelgti į užkulisius, kuriuose nežinomi rankraščiai tampa bestseleriais, ir lengvai pasakoja apie leidybos esmę, istoriją ir svarbą – būtent leidėjų sprendimas, kokias knygas leisti ir kurių ne, tiesiogiai veikia bet kurios visuomenės kultūrą ir intelektualinę raidą. Ir taip pat „leidyba yra menas, kuriuo užsiimti būtini pinigai. [...] nuo Gutenbergo laikų mažai kas tepasikeitė.“

3. Garsaus britų rašytojo J. G. Ballard romanas Aukštnamis, kurį vertė Marius Burokas. Daktaras Robertas Leingas atsikrausto į Londono pakraštyje neseniai pastatytą aukštnamį, leidžiantį į dangų pažvelgti iš viršaus, o ne iš apačios. Šiame vertikaliame mieste du tūkstančiai gyventojų gali naudotis visais modernaus gyvenimo privalumais: prekybos centru, mokykla, banku, baseinais. Aukštnamis pulsuoja prabanga, svaiguliu ir vakarėliais, kurių įkarštyje gyventojai užmiršta išorinį pasaulį.

Taip pat, 10-mečio proga bus perleistos ir skaitytojų pamėgtos, architektūros istorikės Marijos Drėmaitės sudarytos knygos, su kuria „Lapas“ kartu jau yra išleidęs net 8 knygas:

1. Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas 1918–1940, sudarė Marija Drėmaitė, autoriai Giedrė Jankevičiūtė, Marija Drėmaitė, Vaidas Petrulis, Vilma Akmenytė-Ruzgienė, Norbertas Černiauskas, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Arvydas Pakštalis, Viltė Migonytė-Petrulienė
2. Jūs gaunate butą: Gyvenamoji architektūra Lietuvoje 1940–1990 metais, autoriai Marija Drėmaitė, Viltė Janušauskaitė, Nojus Kiznis, Matas Šiupšinskas.

Jubiliejinių „Lapas“ renginių programa

2024 vasario 14 d., 18:00, MO muziejus
Architektės dr. Eglės Bazaraitės paskaita – Pomirtinio ilgesio topografijos XIX a. kapinėse

2024 vasario 21–25 d., 12:00–20:00, Šv. Elžbietos koplyčia, Bokšto g. 6
Gabijos Grušaitės audiovizualinė instaliacija – Pasimatymas su aštuonkoju

2024 vasario 21 d., 17:30, Vilnius TECH Architektūros fakultetas
Susitikimas su architektu ir leidėju Philipp Meuser | DOM publishers / EN

2024 vasario 21 d., 18:30, Šv. Elžbietos koplyčia, Bokšto g. 6
Kaip „Grybo sapnas“ skaitomas už Lietuvos ribų? / EN

2024 vasario 22 d., 13:00, Litexpo, Forumas, Vilniaus knygų mugė
Ką reiškia būti leidėju? Pokalbis su užsienio svečiais / EN

2024 vasario 22 d., 17:00, Litexpo, 5.1 salė, Vilniaus knygų mugė
Šokant su galia: architekto dilema – Deyan Sudjic paskaita ir diskusija

2024 vasario 23 d., 14:00, Litexpo, Forumas, Vilniaus knygų mugė
Architektūra kaip galvosūkis – Audriaus Ambraso knygos pristatymas

2024 vasario 23 d., 17:00, Litexpo, Forumas, Vilniaus knygų mugė
Apie namus ir architektūrą literatūroje – J.G. Ballard Aukšnamis ir G. Perec Gyvenimas

2024 vasario 24 d., 11:00, Litexpo, 1.3 salė, Vilniaus knygų mugė
Apie leidybą Ukrainoje ir knygą „Russian Colonialism 101“ su autoriumi Maksym Eristavy ir leidėjomis Anastasia Leonova ir Kateryna Nosko

2024 vasario 24 d., 18:00, Litexpo, Forumas, Vilniaus knygų mugė
Stiprios moterys kūryboje – Gabijos Grušaitės Grybo sapnas ir Aštuonkojis

2024 vasario 24 d., 20:00, Litexpo, 5.2 salė, Vilniaus knygų mugė
Marija Drėmaitė ir Rytis Zemkauskas kalbasi apie architektūrą

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją