Ketvirtasis NBA lygos komisaras, ėjęs savo pareigas 30 metų (nuo 1984-ųjų vasario 1-osios iki 2014-ųjų vasario 1-osios), garsėjo kaip bauginanti asmenybė, tačiau jis taip pat turėjo marketingo viziją ir instinktą, leidusį jam pakelti lygą nuo tamsiausio jos periodo iki naujų aukštumų – tiek JAV, tiek likusio pasaulio mastu.
Anot nytimes.com, D. Sterno darbo dėka NBA žaidėjai tapo pirmaisiais JAV sportininkais, pasiekusiais futbolo žvaigždžių lygio populiarumą, o ryškiausi lygos veidai šiandien yra žinomi net ir atokiausiuose pasaulio kampeliuose.
Buvusiam komisarui perėmus lygos valdymą, NBA gerokai atsiliko nuo amerikietiškojo futbolo (NFL) ir beisbolo (MLB) lygų tiek pelningumu, tiek transliacijų populiarumu. Jam pasitraukus iš savo posto, krepšinio lygos vertė jau siekė 5 milijardus JAV dolerių. Vien iš televizijos transliacijų lygos gaunamas pelnas per šį laikotarpį išaugo daugiau nei 40 kartų ir peržengė 1 milijardo JAV dolerių ribą.
Sternui pavyko tai pasiekti dėmesio centre išlaikant didžiausias lygos žvaigždes – Magicą Johnsoną ir Larry Birdą, Michaelą Jordaną ir Charlesą Barkley – ir suprantant, jog būtent jos sportui suteikė pasaulinį populiarumą.
Komisaro ir Jordano eros prasidėjo faktiškai kartu: 1984-ųjų metų naujokų birža, kurioje savo pavardes išgirdo Jordanas ir Barkley, vyko keli mėnesiai po Sterno paskyrimo naujuoju NBA komisaru.
2014-aisiais metais „New York Times“ duotame interviu Sternas atskleidė, jog brangiausiu jo atsiminimu išlieka 1992-ųjų olimpinė JAV „Svajonių rinktinė“. Palaiminęs pirmąjį NBA žvaigždžių pasirodymą tarptautinio krepšinio scenoje, komisaras sulygino jų žygį link aukso medalių su „Maskvos didžiojo teatro, Niujorko filharmonijos ir „The Beatles“ susivienijimu bendram pasirodymui“.
Sterno vadovavimo laikotarpiu lyga pasipildė septyniais naujais klubais, iš kurių du savo egzistavimą pradėjo Kanadoje – Toronto „Raptors“ ir Vankuverio (dabar – Memfio) „Grizzlies“. Naujų žvaigždžių Kobe Bryanto ir LeBrono Jameso vedama lyga 2004-ais pasiekė 30 komandų ribą, kai prie pirmenybių prisijungė Šarlotės „Bobcats“ (dabar – „Hornets“). Tarp kitų Sterno inovacijų – ir moterų krepšinio lyga (WNBA) bei dukterinė tobulėjimo lyga (G-Lyga).
1985-aisiais Jerry Reinsdorfas įsigijo Čikagos „Bulls“ organizaciją už 16 milijonų JAV dolerių. 2014-aisiais, iškart po Sterno pasitraukimo iš savo posto, Steve'as Ballmeris įsigijo Los Andželo „Clippers“ už 2 milijardų dolerių sumą. O kartu su organizacijų verte Sterno vadovavimo laikotarpiu proporcingai augo ir žaidėjų atlyginimai.
Šiuo metu NBA lygos rungtynių transliacijas stebėti gali daugiau nei 200 pasaulio valstybių ir teritorijų, o patys susitikimai yra komentuojami daugiau nei 40-ia kalbų. Toks tarptautinis populiarumas lemia, jog šį sezoną lygos sudėtyse buvo 108 „kitataučiai“ krepšininkai iš 38 skirtingų valstybių. Tai šeštas sezonas paeiliui, kai lygoje žaidžia bent 100 ne JAV gimusių žaidėjų.
Sterno sėkmės pamatu tapo nepertraukiamas susikaupimas ir įsitraukimas į lygos reikalus – darbo stilius, kurio jis išmoko savaitgaliais dirbdamas savo tėčiui priklausiusioje Manheteno kavinėje. Tačiau darbo laikotarpiu jis susilaukė ir kritikos dėl savo diktatoriškos pozicijos. Nepatenkintas įvykių eiga jis atvirai apšaukdavo klubų savininkus, žaidėjus, agentus – visus, kas užsitraukdavo jo nemalonę.
Nors Sterno asmenybė buvo vertinama priešingai, jo palikimas šiandien neša džiaugsmą daugiau nei milijardui NBA visame pasaulyje besidominčių žmonių. Trisdešimties metų įdirbis pastatė tvirtą pamatą tolimesniam lygos vystymuisi, o šiandien galime konstantuoti – NBA nebūtų ten, kur yra, be griežto ir inovatyvaus Sterno indėlio.
Originalus straipnis publikuotas nytimes.com.
