Į Latviją atvykęs strategas atskleidė, jog su krepšininku kalbėjosi apie jo reabilitaciją, būsimąjį komandos žaidimo stilių bei naujokų biržoje pakviestus žaidėjus Keviną Knoxą ir Mitchellą Robinsoną.

Vasario pradžioje vykusiose rungtynėse su Milvokio „Bucks“ klubu kryžminius kelio raiščius nusitraukęs aukštaūgis dalį savo reabilitacijos laikotarpio praleido Madride. Porzingio sugrįžimo į aikštę planus gaubia paslaptis. Vieni šaltiniai teigia, jog latvis ant parketo pasirodyti gali praėjus maždaug metams nuo traumos patyrimo dienos, kitur spekuliuojama, jog Kristapas gali praleisti visą 2018-19 metų sezoną.

Praėjusių metų pirmenybėse pirmą kartą į Visų žvaigždžių rungtynes išrinktas krepšininkas dėl traumos turėjo praleisti šį šventinį renginį. Sezoną Porzingis baigė fiksuodamas 22,7 taško ir 6,6 atkovoto kamuolio ir 2,4 bloko vidurkius, o iš toli atakuodamas net 40 procentų taiklumu.

Theplayerstribune.com duotame interviu latvis pasakojo apie pagrindinius reabilitacijos sunkumus, netradicinių metodų taikymą bei ambicingus savo ateities karjeros tikslus. Skaitytojams pateikiame Porzingio minčių vertimą į lietuvių kalbą:

„Dažnai juokaudamas sakau, kad tiek mano, tiek čempionų atmintis prasta. Bet iš tiesų per ilgai neišgyvenu dėl praeities įvykių. Stengiuosi judėti toliau, tą patį darau ir susidūręs su trauma. Mačiau tą epizodą tūkstančius kartų. Žiūrėdamas tiksliai žinojau, koks tai jausmas, ir nuo to nebėgu. Žinau, kas atsitiko. Tai buvo kažkas, ko aš negalėjau išvengti, kažkas, kas tiesiog įvyko.

Rando neišvengsiu, bet svarbiausia, kad neliktų jokio rando mano galvoje, mano mąstyme. Kad grįžęs į aikštę galėčiau negalvoti apie savo kelį. Manau, jog svarbiausia šios traumos pusė yra psichologinė. Todėl svarbu išlaikyti šaltą protą ir neprarasti susikaupimo.

Žaisdami krepšinį mes dirbame prie savo individualių įgūdžių ir tobulėjimo, tačiau galiausiai einame į aikštę ir žaidžiame penki prieš penkis, tai smagiausia šio darbo dalis. Dabar to neturiu, kasdien turiu dirbti vienas.

Savo reabilitacijai pasirinkau Madridą, nes čia galiu naudotis Madrido „Real“ patalpomis, kurios yra vienos geriausių pasaulyje. Čia turime viską, ko mums reikia. Manimi rūpinasi mano šeima. Aplink mane yra puikių pagalbininkų komanda, ir akivaizdu, jog čia gyvendamas neturiu kuo skųstis.

Pradėjau užsiiminėti joga. Norėjau atsijungti nuo viso kito ir susikoncentruoti vien į tai, ką turiu padaryti. Visą valandą stebėjęs savo kvėpavimą po užsiėmimų jaučiuosi atgaivinęs savo mintis. Atsijungiu nuo visko – telefono, minčių apie krepšinį, minčių apie traumą. Randu balansą, leidžiantį man progresuoti kiek įmanoma efektyviau.
Kristapas Porzingis

Kalbant atvirai, nejaučiu jokios baimės dėl traumos. Noriu vieną dieną tapti naudingiausiu NBA lygos krepšininku. Iškovoti geriausiai besiginančio žaidėjo titulą. Trauma nepakeitė mano tikslų.

Jei gali pasitikėti savimi ir savo įdėtu darbu, nėra jokios priežasties, kodėl negalėtum tapti tokiu krepšininku, kokiu nori būti. Tokiu atveju gali nesibaiminti negatyvumo ar sunkumų. Trumpa atmintis, trumpa atmintis, judėk, dirbk, tobulėk. Tuomet tikrasis džiaugsmas, galimybė grįžti į aikštę, ateis greičiau.“