Nors praėjęs sezonas pasižymėjo itin ryškiomis vidinėmis dramomis, tamsūs debesys virš Niujorko organizacijos kabo jau seniai. Nuo 2000-ųjų metų „Knicks“ sugebėjo laimėti tik vieną atkrintamųjų varžybų seriją (2013-ais prieš Bostono „Celtics“) bei vos tris kartus reguliariuosiuose sezonuose pasiekti 40-ies pergalių ribą.

Visgi didžiausio JAV miesto krepšinio sirgaliai po ilgos pertraukos į ateitį žvelgia su optimizmu. Šiandien „Knicks“ ne tik turi visą būrį jaunų ir talentingų krepšininkų bei lygos superžvaigžde tapti galintį Kristapą Porzingį, bet ir visus savo ateities naujokų biržų šaukimus, ir nors klubo finansinį lankstumą stabdo Joakimo Noah ir Timo Hardaway'aus jaunesniojo kontraktai, Niujorko ekipa turi pagrindo seniai nematytam optimizmui.

Europietiškas branduolys ir poziciniai kamščiai

Willy Hernangomezas

„Knicks“ šį sezoną pasitinka savo sudėtyje turėdami išskirtinai daug Senojo žemyno atstovų. Prie baltų dueto M. Kuzminsko ir K. Porzingio tarpsezonio metu prisijungė aštuntuoju šaukimu naujokų biržoje pakviestas prancūzas Frankas Ntilikina bei iš Oklahomos po C. Anthony mainų atvykęs Enesas Kanteris, o europiečių legioną užbaigia pernai lygoje debiutavęs ispanas Willy Hernangomezas bei veteranas J. Noah.

Net trys iš išvardintųjų žaidėjų (keturi, jei pridėsime ir K. Porzingį) rungtyniauja vidurio puolėjo pozicijoje, kurioje savo žaidybinių minučių tikėsis ir Kyle'as O'Quinnas. Toks milžiniškas aukštaūgių kiekis kelia klausimus dėl sezono metu priimsimų sprendimų.

Būtent pastarasis žaidėjas šiandien įvardijamas kaip vienas iš pagrindinių kandidatų mainų keliu palikti Niujorką, o galimu „Knicks“ taikiniu laikomi įžaidėjo pozicijoje rungtyniaujantys krepšininkai.

Nors F. Ntilikina turi potencialo tapti patikimu starto penketo nariu, prancūzas tik šių metų liepos pabaigoje atšventė devynioliktąjį gimtadienį ir šiandien stokoja ne tik įgūdžių bei patirties, bet ir elementarios fizinės brandos, o likę Niujorko aišktės generolai nekelia ypatingo pasitikėjimo.

Vienuoliktąjį sezoną NBA lygoje pradėsiantis Ramonas Sessionsas per savo karjerą darbovietes sugebėjo pakeisti net dešimt kartų, pernai sausio mėnesį kryžminių kelio raiščių traumą patyręs Jarrettas Jackas per aštuoniolika mėnesių sužaidė tik dvejas rungtynes, o absurdišką 9 milijonų vertės dvejų metų sutartį su klubu vasarą pasirašęs Ronas Bakeris pernai tritaškius metė vos 27 proc. taiklumu.

Potencialiu mainų kandidatu šiandien įvardinamas ne tik K. O'Quinnas, bet ir veteranas Courtney Lee, daugiau naudos teoriškai atnešiantis dėl aukščiausių tikslų kovojančiai ekipai, o ne jaunimo ugdymo šiais metais užsiimsiantiems „Knicks“.

Žaidėjų pertekliumi komanda pasižymi ir Mindaugui Kuzminskui aktualioje lengvojo krašto puolėjo pozicijoje. Apie situaciją šioje komplektacijos dalyje išsamiai rašėme anksčiau publikuotame straipsnyje.

Naujuoju klubo krepšinio operacijų prezidentu tapęs Steve'as Millsas sezono metu turės pasukti galvą kaip atkimšti užgrūstą sudėtį, o vyriausiasis treneris Jeffas Hornacekas pagaliau turės galimybę atkimšti stringantį komandos puolimą.

Atsisveikinimas su P. Jacksono žaidimo schemomis

Kurtas Rambisas ir Jeffas Hornacekas

Vienuolika čempiono žiedų per savo vyriausiojo trenerio karjerą (ir du kaip žaidėjas) susirinkusio P. Jacksono vadovavimo klubui laikotarpiu dažniausiai „Knicks“ stovykloje minima fraze tapo „trikampis puolimas“.

Emocinę alergiją sirgaliams galiausiai kelti ėmusi sąvoka buvo naudojama pagrindžiant tiek Niujorko komandos pergales, tiek pralaimėjimus, tiek sudėties komplektaciją, tiek žaidėjų nepasitenkinimą – trumpiau tariant, visos „Knicks“ laimės ir nelaimės P. Jacksono lūpose tapdavo trikampio puolimo pasėkmėmis.

Organizacijai atsisveikinus su viena iškiliausių visų laikų NBA figūrų vyriausiasis treneris J. Hornacekas pagaliau gaus laisvę žaisti savo mėgstamu stiliumi. Dirbdamas Finikso „Suns“ klube strategas rėmėsi vienu aukščiausių žaidimo tempų visoje lygoje, tad tikėtina, jog šiame sezone „Knicks“ žais daug greitesnį krepšinį.

Buvusiam Jutos „Jazz“ snaiperiui rankas atriš ir ilgiausiai visoje lygoje kamuolį be driblingo pernai savo rankose laikiusio C. Anthony išvykimas. Lyderio žaidimo stilistika lėmė, jog pastaraisiais metais „Knicks“ pirmavo visoje lygoje pagal krepšinio analitikų prasčiausia įmanoma ataka vadinamų iš vidutinio nuotolio per gynėjo rankas išmestų metimų skaičių, o pats Carmelo tokių metimų kiekiu atsiliko tik nuo Toronto „Raptors“ lyderio DeMaro DeRozano.

Nors pagrindine Niujorko komandos bėda pernai tapo skylėta gynyba (25-as reitingas tarp 30-ies komandų), kurios akcentavimą savo pristatomojoje spaudos konferencijoje pabrėžė ir S. Millsas, „Knicks“ šansas žaisti patrauklesnį ir efektyvesnį krepšinį puolime gali smarkiai pakelti pastariaisiais metais tik K. Porzingio dėjimų pažadintą „Madison Square Garden“ arenos sirgalių entuziazmą.

Šiais metais Niujorko komandos pagrindiniu tikslu taps ne kova dėl patekimo į atkrintamąsias varžybas, o jaunųjų žaidėjų progreso skatinimas. Ilgus metus aplink C. Anthony konkurencingą komandą nesėkmingai stačiusiai organizacijai tokia kryptis taps tikru tyro oro gurkšniu.

Po ilgos pertraukos „Knicks“ pralaimėjimai nebus linksniuojami kaip pajuokos objektas. Aplink 22-ejų metų latvį sudėtį bursianti organizacija turės šansą artimiausių metų naujokų biržų dėka sukomplektuoti jauną, perspektyvią ir, sėkmės atveju, po kelerių metų dėl aukščiausių tikslų kovoti sugebėsiančią komandą.

Galbūt pavėluotai, tačiau Niujorke pagaliau startuoja ilgai laukta nauja krepšinio era.

Šioje serijoje taip pat skaitykite: