„Žalgirio“ arenoje D. Motiejūnas sėdėjo apsijuosęs žaliai baltųjų šalikėliu, o fizinio rengimo treneris V. Mikalauskas, spėjęs tapti geru krepšininko bičiuliu, palaikė Vilniaus „Rytą“.
– Donatai, kur smagiau pačiam stebėti krepšinį ar užsienyje, ar „Žalgirio“ arenoje gyvai? - paklausėme D. Motiejūną.
– Aišku, ten kur užaugau, kur yra krepšinio šalis. Kai aš „Žalgiryje“ žaidžiau, buvo sunkūs metai, džiugu, kad komanda atsigavo. Žmonės eidavo anksčiau į halę ir čia eina. Visiems savo aplinkiniams sakau, kad mieste yra 300 tūkst., o 15 tūkst. vietų arena visada pilna. Niekas negali patikėti, bet taip yra, tai yra faktas. Labai džiaugiuosi už savo miestą, tai yra krepšinio miestas, krepšinio šalis.
– Pats darotės vis aktyvesnis socialiniuose tinkluose, ar spėjote iš arenos pasidalinti įspūdžiais?
– Kas be ko, su treneriu V. Mikalausku ne vieni metai juokaujame, kad pagaliau yra proga ateiti į „Žalgirio“ rungtynes. Galvojau kam nors parašyti, bet „Žalgirio“ vadovybė patys mus pasikvietė ir mums labai malonu. Džiaugiamės, kad esame čia. Smagu čia būti.
– Ar skiriasi dėmesys prieš trejus metus, kai buvote čia, ir dabar?
– Manau, dėmesys tas pats. Esu žaidėjas, o čia krepšinio šalis. Malonu, kai einu tarkime „Akropolyje“, prieina, paprašo autografo, man tai yra malonu. Problemų nėra.
– Ar yra minčių dėl kito sezono? Kinija, JAV ar Europa?
– Šiuo metu iš Amerikos negaliu gauti jokių pasiūlymų, bent iki liepos 1 dienos. Manau, tikrai bus keli variantai ten. Iš Kinijos bent trys komandos rodo didelį susidomėjimą, iš Eurolygos kelios komandos stipriai domisi. Nenoriu atskleisti kas, paskui tai tebus žodžiai. Dėmesio yra, sužaidžiau vieną iš geriausių sezonų karjeroje, esu geriausios formos. Už tai dėkoju treneriui V. Mikalauskui, kuris paskutinius metus su manimi dirbo, Justas Grainys, „Žalgirio“ fizinio rengimo treneris, dirbo su manimi vasarą. Ne vieno mano nuopelnai yra tokia mano sportinė forma.
– Ar Kinijai tikrai nesakėte ne?
– Ne, tikrai nesakau, turėjau du sezonus, vieną už kitą geresnius. Pasiekiau kelis rekordus, mano forma buvo tikrai gera, vienu metu žaisdavau 47 minutes per rungtynes. Tai nubraukia abejones dėl mano sveikatos, o aš mėgaujuosi krepšiniu. Džiaugiuosi, kur esu dabar.
– „Žalgirio“ arenoje yra Dainius Adomaitis, ar yra galimybė su juo susitikti ir pakalbėti galbūt apie rinktinės reikalus?
– Aš čia atvykau ir planų su juo susitikti neturiu.
– Ar ilgai būsite Lietuvoje?
– Priklauso nuo to, su kuo ir kaip pasirašysiu sutartį. Kai kurios komandos prašo atvažiuoti anksčiau. Kinijoje – rugsėjo vidury reikia, NBA irgi anksti prašo atvažiuoti. Priklausys nuo to, kol nėra aiškumo, planas yra dirbti ir ruoštis ateinančiam sezonui.
– Gal galite kažkiek papasakoti apie San Antonijaus vyriausiąjį trenerį Greggą Popovičių?
– Neturiu žodžių, nesu tokio žmogaus sutikęs gyvenime, kaip asmenybės, kaip žmogaus. Pirmąsias 20 minučių su juo kalbėjome apie mano šeimą, mano vaiką. Pirmą kartą pajutau tokį dėmesį, ne tik pirmo susitikimo metu, bet ir po to daug dėmesio investavo. Vieną kartą atėjome kartu pavalgyti, o jis susidėjęs daržoves Lietuvos vėliavos spalvomis. Sako, tokias daržoves reikia valgyti. Negaliu paaiškinti, koks tai žmogus. Neturiu žodžių jo apibūdinti.
– Ar pavyks „Rytui“ iškovoti nors vieną pergalę?
– Tikiuosi, kad ne.
– O kaip manote?
– Galvoju, kad taip. Manau, kad kitose rungtynėse vilniečiai bus labai susikaupę. Jei Vilniuje nelaimės, tai sunkiai matau daugiau galimybių.
– Ar organizuosite vaikų stovyklas Kaune?
– Dėliojame, iš mano pusės, tai tikrai norėčiau. Noriu investuoti į jaunimą, tai yra mūsų ateitis. Kalbėsime su agentu apie tai.
