Tačiau neįmanomą misiją gavę kauniečiai tarsi sužvėrėjo – laimėjo trejas rungtynes iš eilės rinkdami net po beveik 90 taškų ir taip priversdami naujienų portalus jau gerokai atsargiau rinkti antraštes: „Viltis gyva“, „Žalgiris“ tęsia atkrintamųjų medžioklę“, „Svajonė išsaugota“ – dabar jau skalambija jie.
Ir iš tikrųjų šiuo metu „Žalgirio“ vyrai dar teoriškai pretenduoja net ir į šeštą poziciją reguliariajame sezone, nors tuo pačiu bus beprotiškai sunku ir apskritai pakilti į išsvajotąjį aštuntuką: Šaro kariai privalo ne tik laimėti visus savo likusius tris mačus, bet ir laikyti kumščius už tai, kad išankstinių velykinių dovanų jiems atsiųstų tiesioginiai jų konkurentai.
Kas šio sezono „Žalgirio“ viltims dar leidžia palaikyti gyvybę? Ar žaliai-baltų šansai išties realūs? Kaip Šarūnui Jasikevičiui pavyko prikelti saviškius Tel Avive? Ką žada likęs tvarkaraštis žalgiriečiams ir jų oponentams? Ir ko reikia baimintis prieš penktadienio akistatą su Stambulo „Daruššafaka“?
Pokalbis apie tai ir Mindaugo Kuzminsko atstovaujamo Milano „Armani“ klubo bei Lietuvos rinktinės perspektyvas – DELFI TV laidoje „Krepšinio zona“ su Sauliumi Kuzminsku.
– Sauliau, rungtynės su „Maccabi“ buvo tikrai labai permainingos ir nelengvos: šeimininkai du kartus – antrame ir trečiame kėliniuose – buvo pabėgę į priekį net 13 taškų skirtumu. Kaip „Žalgiriui“ pavyko nepasimesti, panaikinti tą deficitą ir išsivežti žūtbūtinę pergalę?
– Sakyčiau, kad tai lėmė trenerio pasirinkt taktika ir netradiciniai sprendimai – kaip kad žaisti labai žemu penketu: vienu metu matėme, kad Artūras Milaknis net žaidė sunkiojo krašto pozicijoje, kas jam nėra būdinga. Ta rizika pasiteisino ir pamatėme „Žalgirio“ pergalę.
– Jūsų paminėtam A. Milakniui nesėkmingai susiklostė pirmoji rungtynių pusė, per kurią jis iš žaidimo prametė viską, tačiau Milas nesutriko ir po pertraukos įkvėpė „Žalgirį“ spurtui bei smeigė turbūt lemiamą tritaškį priešpaskutinę minutę, kuris leido persverti rezultatą. Ką rodo toks Artūro pasitikėjimas savimi ir nebijojimas atakuoti net nepataikius kelių pirmų metimų?
– Čia yra labai daug niuansų. Visų pirma, manau, tai yra asmeninis pasitikėjimas ir trenerio palaikymas. Šarūnas pabrėžia, kad yra snaiperiai, kuriems visą laiką dega žalia šviesa. Nesvarbu, kiek jie prametė prieš tai, jie ir toliau turi mesti. Šarūnas yra išugdęs tą pasitikėjimą. To pasekmė, kad jis metė tuo metimus ir pataikė. Turime ir daugiau tų metikų, bet lemiamu metu kortą reikia statyti ant A. Milaknio, kas ir pasiteisino.
– Brandonas Daviesas per pirmus du kėlinius nesukrapštė nė taško. Jam buvo sudėtinga grumtis su galingo kūno savininku Tariku Blacku, bet Brandonas vis tiek finišavo su 12 taškų savo sąskaitoje. Kas jam leido po pertraukos vėl būti savimi ir patempti „Žalgirį“ į priekį?
– Mes atsimename Brandoną iš praėjusio sezono, ypač jo pabaigos, koks jis buvo naudingas. Tai dabar Eurolygos reguliarusis sezonas artėja prie pabaigos ir jis vėl sugrįžta į tas savo vėžes. Jis pats mato, kad „Žalgiriui“ būtina jo pagalba, nes be jos bus sunku prasimušti į TOP-8. Labai džiugu, kad jis parodė charakterį, taip gerai sužaidė antrą pusę ir priminė tą praėjusių metų Brandoną.
– Ne pirmą kartą džiugina ir Marius Grigonis, kuris, pratęsęs savo įspūdingą iš eilės pataikytų baudų seriją jau iki 48-ių, ketvirtame kėlinyje išprovokavo labai svarbią ketvirtą varžovų lyderio Scottie Wilbekino pražangą, o ir pats lemiamame ketvirtyje net du kartus atakas užbaigė trimis taškais. Ar sutinkate, kad Marius – vienas šio sezono „Žalgirio“ lyderių?
– Aš visiškai sutinku su tuo. Mes matome, koks Šarūnas yra reiklus M. Grigoniui. Sezono pradžioje atrodė, kad jis vos ne specialiai jį sodina ir bando iš jo išreikalauti daug daugiau. Ir aš tikrai maniau, kad įpusėjus sezonui tai sugrįš su kaupu iš gerosios pusės. Tai dabar ir matome. Marius yra vienas iš lyderių, kuriuo Š. Jasikevičius pasitiki svarbiausiais momentais, nes jis gali imtis ir prasiveržimų, ir lemiamų metimų, tikrai nebijo to daryti. Jis – labai sportiško charakterio, užsispyręs, turintis labai aukštą krepšinio supratimą. Jo priimami sprendimai – labai logiški, o žaidimas – labai naudingas komandai.
– Sauliau, tokios ilgos – trijų pergalių – serijos „Žalgiris“ šį sezoną Eurolygoje dar neturėjo. Ar kažkiek pasikeitė pats žalgiriečių žaidimas, ar tiesiog sėkmė atsisuko į jų pusę?
– Pats žaidimo braižas nemanau, kad pasikeitė, tiesiog gal pati kova pasidarė įnirtingesnė ir žaidėjai ėmė geriau pataikyti – tas pats Thomas Walkupas pradėjo labai prisidėti prie pergalių. Aišku, Šarūnas kartas nuo karto irgi paeksperimentuoja. „Žalgiris“ dirba teisinga linkme ir tas patekimas į aštuntuką atrodo šiek tiek realus, bet, kaip žinome, dabar ne viskas priklauso vien nuo jo.
– Penktadienio vakarą „Žalgirio“ laukia susirėmimas su absoliučia turnyro autsaidere „Daruššafaka“. Kokios jūsų mintys apie šį susitikimą?
– Prognozės tik optimistiškos, nes kitokios ir negalėtų būti, bet mes negalime nurašyti varžovų, nes trečiadienį jie nugalėjo „Chimki“ komandą, todėl negalime sakyti, kad jie nekovos ir bus lengvai išgliaudomas riešutėlis.
– Jeigu ta pergalė prieš turkus visgi bus pasiekta, žalgiriečiai likus dviem turams iki reguliariojo sezono pabaigos nuo aštuntuko atsiliktų galimai tik vienu tašku. Ar tai, kas prieš kelias savaites atrodė kaip miražas, yra realus objektas?
– Šansai visą laiką yra realūs, kai tas rezultatas priklauso vien nuo tavęs. Šiai dienai matome, kad taip nėra. „Žalgiriui“ net ir iškovojus visas likusias pergales reikėtų laukti malonės iš Milano, Pirėjo arba Vitorijos. Žinant „Armani“ klubo grafiką, tai yra šiek tiek realu, nes jo laukia trys labai stiprūs varžovai – „Panathinaikos“, „Fenerbahče“ ir „Anadolu Efes“. Italams būtinai reikia laimėti „mirk-gyvenk“ rungtynes prieš PAO.
„Baskoniai“ likęs tvarkaraštis – su „Real“, „Anadolu Efes“ ir CSKA – irgi sudėtingas. Bet ir pačiam „Žalgiriui“ reikės įveikti „Real“ išvykoje.
– Sauliau, skirtingai nei visų kitų „Žalgirio“ gerbėjų, jūsų jausmai šiuo metu turėtų būti dvejopi: jūsų brolio Mindaugo atstovaujama „Armani“ komanda taip pat plėšosi dėl vietos aštuonete. Ar tiek jam, tiek kitiems milaniečiams būtų labai didelis nusivylimas į jį nepatekti?
– Tikrai būtų nemažas nusivylimas, jeigu Milanas šį sezoną nepasinaudotų tokia proga ir nepatektų į TOP-8. Realiai vakar jie irgi turėjo didelius šansus įveikti tą patį „Real“, nes pirmoje rungtynių dalyje pirmavo net 18 taškų skirtumu, bet, kaip sakoma, vienas lauke – ne karys: Mike'as Jamesas fantastiškai žaidė pirmoje pusėje, tačiau vėliau jo taikiklis nusireguliavo. Jis pelnė 35 taškus, bet nebuvo kiti žaidėjai įjungti į žaidimą ir jiems buvo sunku lakstyti be kamuolio ir tik žiūrėti, ką jų draugas daro. Labai gaila, kad jie nepasinaudojo galimybe laimėti Madride. O dabar jau bus labai nervingos likusios rungtynės.
Linkiu jiems sėkmės. Žinau, kad tai nepalanku „Žalgiriui“, bet ką padarysi. Aš tikrai labai norėčiau, kad tolyn patektų ir Milanas, ir Kaunas, tai būtų nuostabu.
– Kaip atrodė M. Kuzminskas Madride? Ir ar tiesa, kad treneris jį pastatė gintis prieš 22 kg sunkesnį Felipę Reyesą?
– Taip, tai tiesa, nes F. Reyesas tuo metu rungtyniavo ketvirtoje pozicijoje ir broliui nieko neliko, kaip tik gintis prieš jį. Aišku, gal jam buvo šiek tiek lengviau išsitraukti F. Reyesą prie tritaškio linijos ir bandyti apžaisti, ką jis sėkmingai ir darė.
Įdomiai tiek keitimai Milane vyksta. Nesvarbu, kaip Mindaugas atrodo, pirmą kėlinį vis tiek žaidžia Jeffas Brooksas, antrą – jis, trečią – vėl J. Brooksas, o ketvirtą – vėl brolis. Man tai yra truputėlį keista, čia, švelniai pasakius, keista. Pavyzdžiui, žaidimas nesiklijavo Vladimirui Micovui, bet treneris net neturėjo tokių minčių pabandyti Mindaugą trečioje pozicijoje.
M. Kuzminskas buvo tikrai užsivedęs ir iš eilės išprovokavo keturias pražangas, metė aštuonias baudas, atkovojo kamuolius ir gynyboje neatrodė silpnai net ir prieš daug fiziškai stipresnius varžovus. Bet paskui vis tiek trečią kėlinį sėdėjo, o ketvirtame tesužaidė kelias minutes. Kiekvienam krepšininkui tai būtų psichologiškai sunku.
– Sauliau, o ką tu ir tavo brolis Mindaugas galvoja apie neseniai ištrauktus FIBA pasaulio čempionato burtus, kurie Lietuvos rinktinei lėmė pajėgią H grupę, jau pakrikštytą „mirtininkų“?
– Mes vertiname ganėtinai panašiai. Varžovai ant popieriaus atrodo grėsmingai, bet mes nežinome, kas pas juos susirinks. O kas bus pas mus, mes daugmaž žinome. Jeigu turėsime visus geriausius, mūsų komanda irgi bus grėsminga. Taip kad sunku vertinti, kaip ir kas bus. Kol mes nežinome sudėčių, čia didelis klaustukas.
Kiekvienas metais viskas yra mūsų rankose. Aš neatsimenu metų, kad mes būtume sakę, jog papuolėme į labai lengvą grupę ir iš jos lengvai išeisime. Gal šiais metais tie varžovai tikrai atrodo pavojingiau ir su daug NBA žaidėjų. Jie yra stiprūs individualiai, bet niekas nežino, kaip jie susižais – juk yra labai daug pavyzdžių, kai žaidimas net ir žvaigždėms absoliučiai nesiklijuoja. O kiti, kurie propaguoja komandinį krepšinį, būna, kad pademonstruoja fantastinius rezultatus. Todėl spėlioti galima daug, bet viską pamatysime pasaulio čempionate.
Visa laida „Krepšinio zona“ – vaizdo įraše.
Eurolygos turnyro lentelė po 27 turų:
