Tarsi lietuvis estišku pasu
S. S. Vene nemėgsta cepelinų, užtat su malonumu kerta bulvinius ar žemaitiškus blynus. O tikros estiškos seljankos, kurios per septynerius metus Kaune taip ir nerado kur pavalgyti, skonį 203 cm ūgio puolėjas vis labiau pamiršta.
„Noriu to ar nenoriu, nuo Estijos po truputį tolstu. Lietuva man – antri namai“, – neslėpė S. S. Vene.
Į Estiją jis grįžta tik per Kalėdas ir vasarą, kuomet sulaukia šios šalies nacionalinės krepšinio rinktinės vairininko Tiito Sokko kvietimo.
Kartu su krepšininku Kaune gyvena jo tėvas Priitas Vene, dirbantis vienu „Žalgirio“ stratego Elio Zouro asistentų, o dar neseniai kompaniją palaikydavo ir jaunesnysis brolis Kentas-Kaarelas Vene, baigęs A. Sabonio krepšinio mokyklą ir trumpai rungtyniavęs „Žalgirio“ dublerių ekipoje.
Pastarasis jau grįžo į tėvynę ir dabar bando įsitvirtinti Estijos vicečempionų Tartu „Rock“ klube. Bet ryšį su broliu S. S. Vene palaiko telefonu ir internetu, Kaune jį dažnai aplanko ir mama, todėl Lietuvoje estas nesijaučia vienišas. Juo labiau, kad lietuviai ir estai, jo nuomone, pernelyg nesiskiria – abi tautos yra gana uždaro būdo.
„Pasiilgstu tik draugų, o daugiau net nelabai turiu ko ilgėtis“, – paklaustas, ar jį vis dar kamuoja gimtinės ilgesys, atsakė žaidėjas.
Pergyveno ne vieną valdžių kaitą klube
Tartu gimusį, bet dalį vaikystės Taline praleidusį būsimą žalgirietį į Kauną atvedė dar tuometis klubo generalinis direktorius Ginas Rutkauskas. Jo dėmesį patraukė vos 15 metų sulaukusio S. S. Vene pasirodymas 2006-ųjų Europos jaunučių pirmenybėse.
A. Sabonio krepšinio mokyklą pradėjęs lankyti universalus puolėjas per trejus metus pakilo iki pagrindinės „Žalgirio“ komandos. Bet greitai ir treneriai, ir pats krepšininkas suvokė, jog kovoti su pripažintais meistrais Eurolygoje jam dar per anksti, ir S. S. Vene pradėjo savo klajones po žemesnio rango klubus.
Liudvigsburgo „EnBW“ (Vokietija), Rygos VEF, Kauno „Baltai“ ir „Prienai“ – žaidėjas niekur neužtrukdavo ilgiau nei sezoną. Galiausiai praėjusią vasarą taupymo režimą įjungusio „Žalgirio“ vadovybė nutarė, jog atėjo laikas patikrinti, kaip estišką talentą nugludino Lietuvos ir kitų šalių treneriai.
Italų nebijo
Sugrįžimas į „Žalgirį“ ir į Eurolygą S. S. Vene buvo toks sunkus, kokio ir buvo galima tikėtis. Jei optimistiškiausi komandos sirgaliai mintyse ir rentė oro pilis, Madrido „Real“ (Ispanija) klubo garsenybės jas greitai sugriovė, praėjusią savaitę pirmame Eurolygos ture iš pagrindų pasikeitusį „Žalgirį“ Kaune sutriuškinę 83:63.
Pats krepšininkas iš Estijos aikštėje praleido 9 minutes, per kurias pelnė 2 taškus ir atkovojo 2 kamuolius.
„Pamatėme, kad iki Eurolygos grandų mums dar toli toli, bet rankų nenuleidome. Tai buvo tik pirmos rungtynės. Mes ir taip puikiai žinome, kad mums reikia labai daug dirbti“, – nosies stengėsi nenukabinti S. S. Vene.
Atsigriebti jis tikisi jau šį ketvirtadienį Milane (Italija), kur žalgiriečiai stos į kovą su „Emporio Armani“ komanda. Pastaroji pirmame ture patyrė lygiai tokį patį nokdauną – Turkijoje italus 87:67 sutriuškino Stambulo „Anadolu Efes“.
„Šansai patekti į kitą etapą išlieka, ir rungtynės su „Emporio Armani“ bus labai svarbios norint tai padaryti. Italai – truputį žemesnio lygio komanda nei „Real“, turi problemų dėl traumų, todėl laimėti tikrai įmanoma“, – neabejojo S. S. Vene.
Estijoje krepšinis lenda iš šešėlio
Trauma užkirto kelią ir intriguojančiai dviejų estų tarpusavio dvikovai Milane – „Emporio Armani“ puolėjas Kristjanas Kanguras dėl nugaros operacijos iškrito iš rikiuotės trims savaitėms.
Jei devyneriais metais vyresnis K. Kanguras jau spėjo užsirekomenduoti Eurolygoje, S. S. Vene laikomas ryškiausia Estijos krepšinio ateities viltimi.
„Gal žmonės Estijoje ir padiskutuoja apie tai, kuris iš mūsų yra geriausias šalies krepšininkas. Aš tiesiog stengiuosi pasimokyti iš jo, perimti patirtį“, – apie labiau patyrusį tautietį atsiliepė žalgirietis.
2012 metais būtent K. Kanguras ir S. S. Vene griežė pirmaisiais smuikais Estijos rinktinėje, kuri atrankos varžybose mėgino prasibrauti į Europos pirmenybių finalinį etapą Slovėnijoje.
S. S. Vene tuomet buvo rezultatyviausias komandos krepšininkas, per rungtynes vidutiniškai rinkęs po 14 taškų ir atkovojęs 6,8 atšokusio kamuolio, tačiau svaraus jauno žaidėjo indėlio nepakako tikslui pasiekti.
Praėjusią vasarą puolėjų duetą kamavo traumos, bet tai nesutrukdė estams po 12 metų pertraukos iškovoti kelialapį į 2015-ais Ukrainoje vyksiantį Europos čempionatą.
Ar krepšinis Estijoje pamažu susigrąžina sovietmečiu turėtas pozicijas?
„Talino „Kalev/Cramo“ klubas vėl pradėjo žaisti Europos taurės turnyre, nacionalinė rinktinė pateko į Europos čempionatą, jaunimo komandos taip pat pasiekia geresnių rezultatų nei anksčiau. Dabar krepšinio situacija Estijoje tikrai atrodo geriau nei prieš porą metų.
Daugiausiai estų žaidžia futbolą, bet krepšinis pritraukia daugiausiai žiūrovų į sales – tikrai daugiau nei tas pats futbolas, rankinis, tinklinis ar dar kažkas. Žiemos sporte ryškių žvaigždžių dabar irgi nebeturime, situacija nėra labai gera. O krepšiniu žmonės domisi. Kai žaidžia rinktinė, salė būna pilna, visi skanduoja, rėkia, šaukia, daug diskutuoja apie krepšinį. Negalima sakyti, kad tai niekam neįdomu“, – svarstė S. S. Vene.
O ką Estijos krepšinio mėgėjai palaikė per televizorius iš šono stebėdami mūšius dėl aukso Slovėnijoje? Anot S. S. Vene, ne vien suomius, su kuriais Estiją sieja tampriausi ekonominiai ryšiai.
„Sirgo ir už suomius, ir už latvius, ir už lietuvius. Žinau žmonių, kurie važiavo pasižiūrėti finalo vien dėl to, jog jame žaidė Lietuva“, – pasakojo krepšininkas.
