Prieš mėnesį Šveicarijoje ištraukti burtai lėmė, kad lietuvės, FIBA reitinge nusiritusios jau iki 46-ojo laiptelio, grumsis C grupėje kartu su Belgija (FIBA 6), Lenkija (FIBA 44) ir Azerbaidžanu (be reitingo).
„Nori nenori gauni vieną labai stiprią rinktinę, o su kitomis reikia kautis. Belgija – dabartinė Europos čempionė, šalis su giliomis moterų krepšinio tradicijomis. Bet kitos rinktinės tikrai yra įveikiamos ir galime eiti toliau. Visos galimybės mūsų rankose“, – iškart po ceremonijos pakankamai optimistiškai kalbėjo nacionalinės komandas treneris Rimantas Grigas.
Tačiau tuomet jis dar nežinojo, su kokiais nuostoliais ir problemomis teks susidurti prieš pirmąjį atrankos langą, atsiversiantį jau lapkričio 9 dieną, kai Vilniuje bus žaidžiama su Azerbaidžano atstovėmis, bei lapkričio 12 d., kai Katovicuose bus kovojama su lenkėmis.
Netrukus rinktinės kandidančių sąrašą skelbsiančiam R. Grigui teko susipažinti su panašiu jausmu, kurį praėjusią vasarą patyrė Kazys Maksvytis, kai vienos po kito atkrito ar patys atsisakė prisijungti prie Lietuvos vyrų komandos net keli itin svarbūs šalies krepšininkai.
