Vėlų antradienio vakarą Barselonoje vykusiame A licencijas turinčių Eurolygos klubų ir stipriausios Senojo žemyno lygos vadovų susitikime buvo paskelbta apie naują 10-ties metų 360 mln. eurų vertės sutartį su sporto vadybos milžine IMG bei patvirtinti svarbūs nutarimai.
Nuspręsta, kad nuo 2016-2017 m. sezono starto turnyre dalyvaus tik 16 stipriausių žemyno klubų, o pagal naująją sistemą komandos tarpusavyje žais dviejų ratų principu. Tai reiškia, kad A licenciją turinis Kauno „Žalgiris“ per sezoną Eurolygoje sužais bent 30 rungtynių.
Tokiu būdu Eurolyga tarsi atmetė FIBA organizacijos pasiūlymą rengti Čempionų lygos turnyrą, kurio kasmetinį biudžetą turėjo sudaryti 30 mln. eurų. FIBA prisidėti prie turnyro kūrimo siūlė ir patiems klubams (50 proc. turnyro valdytų FIBA, 50 proc. – klubai).
Visgi, pasak M. Špoko, tai dar tikrai ne istorijos pabaiga. Nors oficialios FIBA pozicijos LKF dar neišgirdo, vienas jos vadovų viliasi, kad prie derybų stalo susėdusios abi šalys vienaip ar kitaip ras kompromisą.
„Labai nesinorėtų, jei krepšinis nueitų į skirtingas puses. Turi būti rastas bendras susitarimas, abi šalys turi likti patenkintos, o ženklų, kad taip vis dar gali įvykti, yra. Akivaizdžiai vyksta konkurencinė kova, tačiau kokia prasmė konkuruoti, jeigu nėra jokios finišo tiesiosios? Krepšinyje privalo išlikti sportinis principas, nes kitu atveju sunku įsivaizduoti, kur galime atsidurti. Krepšinis turi būti reprezentuojamas, o ne skaldomas“, – Krepšinis.lt sakė M. Špokas.
„Labai, džiugu, kad krepšinyje atsiranda dideli pinigai. Futbolas juos jau turi, turi rėmėjų, o kitos sporto šakos šiandien vis dar tik dirba kurdamos sistemą. Ne paslaptis, kad dėl tų pačių pinigų krepšinis kovoja ir su ledo rituliu, ir su rankiniu. Tačiau neaišku, kaip tiek pinigai bus administruojami. Pagal dabartinę informaciją Eurolyga 60 procentų atiduotų klubams, o 40 procentų liktų administracinėms išlaidoms. Tuo metu FIBA visus pinigus žadėjo atiduoti klubams. Apskritai būtų geriausia, kad visi rėmėjai tuos pinigus sudėtų į bendrą katilą ir jis būtų dar solidesnis“, – svarstė M. Špokas.
Patekimo į pasaulio čempionatus atrankos sistemą keičianti FIBA nuo 2017-2018 m. planuoja naują rinktinių varžybų sistemą. Yra nutarta, kad sezono metu rinktinės žais per specialius langus, kurie turėtų būti organizuojami stabdant klubines varžybas. Eurolyga savo ruožtu yra atrėžusi, kad savo turnyro dėl FIBA varžybų nestabdys ir žaidėjų į rinktines neišleis. Tokią pačią poziciją dar anksčiau yra išsakiusi NBA. Pasak M. Špoko, kol kas jokios informacijos apie tai LKF neturi.
„Netrukus prasidės moterų atrankos į Europos čempionatą varžybos, todėl didžiausią dėmesį skiriame šiam reikalui. Iš tikrųjų, laimė, kad dar yra laiko iki 2017-ųjų rudens – per tuos metus situacija tikrai turėtų būti aiškesnė“, – pažymėjo pašnekovas.
Galima priminti, kad FIBA ir ULEB organizacija, rengianti Eurolygos varžybas, į konfliktą buvo įsivėlusios dar šio amžiaus pradžioje. 2001-2002 m. netgi buvo rengiami du alternatyvūs turnyrai – FIBA Suprolyga ir ULEB Eurolyga. Visgi Suprolyga, kurioje tuo metu žaidė Vilniaus „Lietuvos rytas“, o vienintele čempione tapo Tel Avivo „Maccabi“ ekipa, išsilaikė tik vienus metus metus, o ULEB Eurolgą rengia iki šių dienų.
