Sumanų trenerį Sašo Filipovskį turinti „Stelmet“ komanda tikrai nėra skysta, bet kauniečiai šeimininkus, mano galva, turėjo įveikti lengviau. Didžiausia „Žalgirio“ bėda buvo itin lėtas, statiškas žaidimas. Viso mačo metu beveik nepamatėme greitų kontratakų. Nepelnant lengvų taškų ir vien remiantis poziciniu puolimu šiuolaikiniame krepšinyje sudėtinga nugalėti ir silpnesius oponentus. Dar sunkiau būna jei nekrenta tritaškiai. O tolimi metimai svečiams ilgai nekrito. „Žalgiryje“ bėgti tikrai yra kam, tačiau vakar kontratakų nebuvo.
Krito į akis, kad Lenkijos čempionai itin nuodugniai išnarstė Kauno klubo žaidimą. Deriniai nuolat strigo, buvo sudėtinga susikurti normalias progas metimams. O žalgiriečiai vis tiek bandė žaisti pagal derinius, neretai atlikti pikenrolą (derinį dviese prieš du). Gal reikėjo paprasčiausiai palikti erdvės antrosios linijos žaidėjams, kad jie veržtųsi vienas prieš vieną.
Tenka pripažinti, kad Zeliona Guros krepšininkai gynėsi solidžiai. Kartais jų dvigubinimas neduodavo efekto ir svečiai mesdavo laisvi. Kita vertus, tai išbalansavo „Žalgirio“ puolimą. Matydami, kad kauniečiai nepataiko, šeimininkai taip gindamiesi provokavo varžovus mesti ir tokiu būdu trumpinti atakas.
Jei nepavykdavo greitai užpulti, Lenkijos ekipos žaidėjai dažniausiai labai ilgai laikydavo kamuolį, įveldavo žalgiriečius į klampų, lėtą krepšinį.
„Žalgirio“ treneriai akivaizdžiai aikštėje perlaikė Mantą Kalnietį. Per 31,5 minutės įžaidėjas nepelnė nė taško, surinko -1 naudingumo balą. Pagrindiniam Kauno ekipos atakų organizatoriui Europos čempionate teko milžiniškas krūvis. Mantas fiziškai dar neatsigavęs po žemyno pirmenybių, o jei ir Eurolygoje reikės žaisti bevek be keitimų, viskas gali baigtis liūdnai. Taip, nuo suolo pakilęs Lukas Lekavičius porą kartų suklydo, bet turėjo gauti dar bent vieną šansą pasitaisyti.
Būtų be galo gaila, jog praėjusį sezoną savo vertęs įrodžiusį L. Lekavičių „Žalgirio“ strategai marinuotų ant suolo. Suprantama, yra M. Kalnietis, įžaidėjo pozicijoje gali rungtyniauti ir Olivier Hanlanas, tačiau norėtųsi, kad Lukas gautų bent 10-15 minučių laiko. Juk neleidžiant žaisti jaunam tikrai talentingam krepšininkui galima jį sužlugdyti psichologiškai.
Su nuliu taškų per 22,5 minutės pasirodymą baigė Edgaras Ulanovas. „Žalgirio“ vairininkams teks pasukti galvą, kad lengvojo krašto puolėjo pozicija šį sezoną nebūtų itin pažeidžiama vieta. Reikia kažkaip atgaivinti ir aikštėje besiblaškantį Martyną Pocių.
Ar yra kuo pasidžiaugti be teigiamo rezultato? Taip. Nebloga buvo „Žalgirio“ gynyba, išskyrus tai, kad leidome po savuoju krepšiu atkovoti oponentams per daug kamuolių (12). Kartais kamuolys tiesiog atšokdavo S. Filipovskio auklėtiniams į rankas, bet neretai svečiai tiesiog žioplai neatitverdavo varžovų nuo krepšio. Puldami blizgėjo Paulius Jankūnas, Brockas Motumas, O. Hanlanas.
Pačioje trečiojo kėlinio pabaigoje mūsiškiai turėjo 11 taškų deficitą, bet nepradėjo panikuoti, skubėti, o kantriai ir šaltakraujiškai paskutiniame ketvirtyje radikaliai pakeitė rungtynių eigą.
Kitas „Žalgirio“ priešininkas Krasnodaro „Lokomotiv Kuban“ kur kas rimtesnis nei „Stelmet“, todėl tokio žaidimo, kokį kauniečiai demonstravo Zeliona Guroje, pergalei pasiekti turbūt nepakaks.
