- Neišsisukinėsiu, finansinės sąlygos iš tiesų buvo nuostabios. Man jau 34-eri, o tokio amžiaus žaidėjams bijo mokėti didžiulius atlyginimus. Tačiau nereikia manyti, kad aš vaikausi tik pinigų. "Azovmaš" - solidus klubas, kuris šį sezoną debiutuos ULEB taurės turnyre, todėl profesionalumo aspekto aptarinėti net neverta.
- O jei "Azovmaš" nedalyvautų ULEB taurės varžybose, priimtumėte pasiūlymą?
- Žinau, kad anksčiau komanda rungtyniavo FIBA Europos taurės varžybose, tačiau šis turnyras nevertinamas Europoje. Visi save gerbiantys krepšininkai siekia dalyvauti ULEB turnyruose, kad būtų pastebimi Senajo žemyno grandų, aš taip pat - ne išimtis. Manau, priešingu atveju, mano atsakymas būtų neigiamas, ir finansiniai aspektai neturėtų jokios reikšmės.
- Beje, remiantis neoficialia informacija, esate geriausiai apmokamas krepšininkas Ukrainos superlygoje.
- Pirmą kartą apie tai girdžiu ir nieko negaliu pasakyti, nes nežinau, kiek uždirba, pavyzdžiui, mano komandos draugai. Siūlau baigti šią temą. Žaisdamas NBA įpratau, kad žaidėjams draudžiama aptarinėti tokius klausimus su žiniasklaidos atstovais.
- Greitai radote bendrą kalbą su "Azovmaš" treniruojančiais specialistais iš Lietuvos?
- Taip, ir tai manęs nė kiek nenustebino, kadangi 1999 ir 2006 metais aš jau dirbau vadovaujant lietuviui Jonui Kazlauskui ir šis bendradarbiavimas buvo labai vykęs.
- Turite omenyje Eurolygos čempiono titulą su Kauno "Žalgiriu"?
- Ne tik. Neblogą sezoną su J. Kazlausku turėjome ir prieš pusantrų metų graikų "Olympiakos" klube. Komanda tuomet tapo Graikijos vicečempione. Beje, mane tuomet buvo išrinkę Eurolygos mėnesio žaidėju.
Žinoma, su "Žalgiriu" pavyko pasiekti kur kas didesnių aukštumų. Iki šiol atsimenu tą komandą, jos žaidėjus - puikus kolektyvas aikštelėje ir už jos ribų. 1999 metais "Žalgiris" turėjo ilgą atsarginių suolelį, bet kuris iš dešimties žaidėjų galėjo išeiti į aikštelę bet kuriuo momentu ir imtis iniciatyvos. Manau, dabartinis "Azovmaš" gali tapti tokiu pačiu subalansuotu kolektyvu.
- Nesigailite, kad NBA praleidote vos keturis sezonus, o vėliau atvykote į Europą?
- Gal ir reikėjo ilgiau pasilikti tėvynėje, tačiau nenorėjau rizikuoti ir sėdėti ant suolo, kaip tai buvo 2000-2001 metų sezoną "Indiana Pacers" klube. Europoje man pavyko tapti svarbiu žaidėju. O ir pastarosios Olimpinės žaidynės bei pasaulio čempionatas parodė, kad krepšinis Senajame žemyne kažin ar atsilieka nuo NBA. Tiesiog Amerikoje daugiau dėmesio skiriama atletizmui ir šou elementams. O Europoje išmoko tai kompensuoti taktinėmis gudrybėmis.
