"Pirmiausia - sirgaliai. Žaisdamas čia įsitikinau, kodėl Lietuva vadinama krepšinio šalimi. Lietuviai puikiai supranta krepšinį ir žavisi juo. Atmosfera "Žalgirio" arenoje visada buvo nuostabi. Įsitikinau, kad Kauno komandos aistruoliai - vieni geriausių visame žemyne. Aišku, ir mano komandos draugai. Mikroklimatas kolektyve ir puikus žaidėjų tarpusavio supratimas - labai svarbūs dalykai.
Džiaugiuosi, kad mane ši ekipa labai šiltai priėmė. "Žalgiryje" sutikau daugybę nuostabių žmonių, kurie man padėjo įsikurti Kaune, priprasti prie kitos kultūros. Tikrai ilgėsiuosi Kaune praleisto laiko, čia buvusių sirgalių ir, žinoma, savo komandos draugų", - prieš grįždamas į Jungtines Amerikos Valstijas sakė krepšininkas S. Weemsas.
Jis labai krimtosi dėl apmaudžios traumos ir dėl to, kad negalės su "Žalgiriu" baigti sezoną krepšinio aikštėje, bet pažadėjo atvykti į LKL finalą ir palaikyti komandos draugus.
– Ką planuoji kitam sezonui? Galvoji apie NBA lygą ar yra tikimybė, kad sugrįši į Europą?, - "Kauno diena" paklausė S. Weemso.
– Mano prioritetas – NBA lyga. Neabejoju, kad žaisiu joje. „Žalgiryje“ man sekėsi. Eurolygoje rungtyniavau gerai ir sulaukiau nemažai dėmesio. Jau dabar turiu daug pasiūlymų iš NBA ekipų. Pagrindinis mano tikslas – greičiau pasveikti ir geriau pasirengti naujam sezonui.
– Tavęs laukia Toronto „Raptors“ ar kuri nors kita NBA ekipa?
– Į Kanadą tikriausiai negrįšiu. Su „Raptors“ sutarties neturiu, ji baigėsi po praėjusio sezono, todėl ramiai galėjau skristi į Europą. Kol kas neaišku, ar šiam klubui galiu būti reikalingas ir ar jis reikalingas man. Ko gero, atstovausiu kitam NBA klubui. Manau, derybos užtruks kelis mėnesius, tačiau tikiu, kad rasiu ekipą, kuriai būsiu naudingas.
– Ar daug naujų draugų susiradai Lietuvoje?
– Esu gana uždaro būdo. Kaune su manimi gyveno keli bičiuliai. To man visiškai užteko. Žmonės gatvėje atpažindavo, gana dažnai užkalbindavo, tai – visiškai natūralu, tačiau nepasakyčiau, kad pažinčių ir draugų ratas labai išsiplėtė. Čia, Kaune, geriausi mano draugai buvo vyrukai iš komandos. Jų pokštų ir juokelių tikrai pasiilgsiu.
– Kas labiausiai žavėjo ir nepatiko Kaune?
– Labai sunkus klausimas (šypsosi). Tikrai patiko Lietuvoje praleistas laikas. Galbūt klimato sąlygos – ne pačios geriausios, žiemą anksti temsta, tačiau šis ramus miestas man patiko. Pirmoji mintis, kuri šauna į galvą kalbant apie dalykus, nuteikiančius optimistiškai, – moterys. Lietuvoje yra labai daug gražių merginų ir moterų. Einant gatve tikrai yra į ką paganyti akis (juokiasi).
– Kurie „Žalgirio“ žaidėjai – artimiausi tavo draugai?
– Adaptuotis Lietuvoje man daugiausiai padėjo DC (DeJuanas Collinsas – aut. past.). Su juo praleisdavome nemažai laiko, tačiau tai natūralu, nes abu esame amerikiečiai. Apie „Žalgirio“ lietuvius liks tik geriausi prisiminimai. Paulius Jankūnas – nuostabus žmogus, o Robertas Javtokas turi unikalų humoro jausmą. Jo pokštų ir juokelių tikrai pasigesiu. Marko (Popovičius – aut. past.) – gana tylus, tačiau labai geras vyrukas. Daug laiko praleisdavau ir su Mindaugu Kuzminsku. Apskritai visa „Žalgirio“ komanda man buvo tarsi antroji šeima.
– Ar daug ko išmokai per Europoje praleistą laikotarpį?
– Svarbiausių dalykų išmokau krepšinio aikštėje. Pažintis su poziciniu krepšiniu buvo labai naudinga. JAV labai svarbios individualios savybės. Jomis aš čia puikiai naudojausi, bet teko pratintis prie komandinio žaidimo. Supratau, kokia svarbi gynyba ir jos sistemų kaitaliojimas per rungtynes. Kaune pagerėjo mano tritaškių metimų taiklumas. Į Ameriką grįžtu būdamas geresnis krepšininkas. Tuo nė kiek neabejoju.
