Apie pasibaigusias MKL „Pirmojo Iššūkio“ čempionato Finalo ketverto varžybas, motyvaciją, konkurenciją ir tėvelių pagalbą pasakoja Š. Marčiulionio KA I-SEB komandos treneris E. Justa.
„Finalo ketverto varžyboms ruošėmės visus metus. Tai ilgalaikis, metų procesas. Tikėjomės, kad pateksime ir į pirmą divizioną, ir į finalo ketvertą. Labai intensyviai dirbome ir siekėme aukščiausių apdovanojimų. Džiaugiuosi, kad pavyko iškovoti pirmą vietą. Pusfinalio rungtynės buvo psichologiškai labai svarbios. Išbandžiau visus dvylika žaidėjų, vaikai gerai kovojo, mes laimėjome septyniolikos taškų skirtumu.
Į finalą vykome pakilios nuotaikos, kovingai nusiteikę. Žinoma, jaudinimosi buvo, vaikai pirmą kartą rungtyniavo Lietuvos čempionato finale. Pirma rungtynių pusė buvo įtemptesnė, bet vaikus nuraminome, ir antroje pusėje įvyko persilaužimas. Perėmėme iniciatyvą į savo rankas, ir mums pavyko tapti MKL Vaikų čempionato nugalėtojais. Aš esu labai patenkintas, kad tapome čempionais. Šis laimėjimas gerai nuteikia ateičiai. Komanda yra perspektyvi, džiaugiuosi savo auklėtinių darbu šiame sezone.
2012-2013 metų sezone Š. Marčiulionio KA I-SEB komanda sužaidė virš 80 rungtynių. Dalyvavome trijuose turnyruose Vilniuje, Šiauliuose ir Lenkijoje. Birželio mėnesį rungtyniausime turnyre Italijoje tarp metais vyresnių žaidėjų. Žaidimas skirtinguose turnyruose - labai naudingas ir mano auklėtiniams, ir man. Išvykose labiau pažinome vienas kitą, nes treniruoju šią komandą pirmą sezoną. Šių vaikų motyvacija rungtyniauti yra didžiulė. Jie visi stengiasi žaisti kiek gali geriau.
Mano grupėje yra 21 perspektyvus krepšininkas, tad atrinkti geriausiųjų dvyliktuką, išties, nelengva. Jie visi palaiko vienas kitą, serga už komandą. Sezono metu vienas pagrindinių dalykų buvo gerai sukomplektuoti komandą ir subalansuoti ją. Džiaugiuosi, kad man tai pavyko. Turiu net penkis aukštus žaidėjus. Dabar komandoje yra konkurencija visose žaidybinėse pozicijose. Sveika konkurencija padeda pasiekti geresnių rezultatų. Dabar sunku prognozuoti, kokio ūgio bus žaidėjai, čia daug priklauso ir nuo genų, ir nuo brendimo laiko. Atėjęs naujas žaidėjas pradžioje jaučia konkurenciją, kuri vėliau perauga į bendradarbiavimą. Tuo suinteresuota visa komanda. Žinoma, daug priklauso ir nuo asmeninių žaidėjo savybių.
Komandos „smegenys“ yra kapitonas Augustas Marčiulionis, kuris yra pagrindinis mūsų įžaidėjas. Jis jau yra gavęs ne vieną geriausio žaidėjo prizą, nors yra metais jaunesnis už komandos draugus. Jis savo charakteriu, ryžtu ir valia išsikovojo vietą starto penkete. Nuo jo žaidimo daug priklauso ir komandos rezultatai. Titas Januševičius ir Gytis Pranskūnas – šiuo metu rezultatyviausi komandos žaidėjai. Titas išsiskiria greičiu, turi lyderio savybių, nebijo imtis iniciatyvos. Tai padeda jam greitame puolime, renkant taškus. Gytis yra pagrindinis komandos vidurio puolėjas. Jis ir atkovoja kamuolius, ir pelno taškus. Jo atėjimas labai sustiprino komandą, subalansavo ją. Jis irgi – vienas komandos lyderių, įmetantis daug taškų.
Tvirtas komandos ramstis – Adas Šimonis. Jis universalus žaidėjas, labai padedantis komandai. Didžiausią pažangą šiemet padarė aukštaūgiai Erikas Jermolajevas ir Ignas Zalieckas. Jie daug ir uoliai dirba, stengiasi, tobulėja ir yra labai motyvuoti. Treniruočių metu jie atidžiai klauso pastabų, taiso klaidas, be to papildomai dirba ir savaitgaliais. Jie yra aukščiausi, todėl jų pagrindinė užduotis – atkovoti kamuolius ir apginti savo krepšį. Erikas išeina į aikštelę kartu su geriausiu mūsų komandos penketuku.
Mūsų komanda pasižymi užsispyrusiu charakteriu, ypač žaidžiant tarp metais vyresnių varžovų. Jie kovojo iki galo, kartais net verkdami. Juos reikia tik nuraminti ir motyvuoti. Kokie jie bus krepšininkai, dar neaišku, bet, svarbiausia, kad jie išaugtų gerais žmonėmis. Juos reikia nukreipti tinkama linkme. Tos savybės, kurios reikalingos krepšinio aikštelėje, bus reikalingos ir gyvenime.
Turiu patyrimo, dirbant su 1998 metų gimimo komanda, todėl tai man padeda ir treniruojant mažiukus, siekiant aukščiausių tikslų ir bendraujant su tėveliais. Dėkoju savo auklėtiniams už gerą darbą viso sezono metu ir jų tėveliams už didžiulį palaikymą. Džiugu, kad yra susikūrusi tokia tėvelių ir artimųjų bendruomenė, kuri padeda vieni kitiems. Komandos branduolys draugauja ir už aikštelės ribų, kartu leidžia laisvalaikį, švenčia gimtadienius. Šeimos vertybės, tradicijos ir auklėjimas labai atsispindi vaikuose. Be tėvų pagalbos treneris negalėtų siekti gerų rezultatų”.
