Su nacionaline komanda pasaulio čempionato atrankos varžybų baigiamajam akordui rengiasi trys „Ryto“ krepšininkai: E. Bendžius, Arnas Butkevičius ir Martynas Echodas.
Du naujieji Karaliaus Mindaugo taurės čempionai yra ir trenerių štabe: Dainius Adomaitis bei jo asistentas Mindaugas Brazys.
Pirmadienį ši kompanija į treniruotę rinkosi po trumpos nakties – tik D. Adomaitis teigė iki valiai išsimiegojęs ir pailsėjęs po įtempto savaitgalio.
„Negaliu sakyti, kad visiškai ramiai paminėjome pergalę, bet gražiai, tvarkingai. Buvo užsakyta vieta, susirinko visa komanda su antromis pusėmis, atėjo treneriai, vadovybė“, – apie triumfo vakarėlį Krepšinis.lt pasakojo E. Bendžius.
Sekmadienį „Rytas“ 70:67 įveikė „Žalgirį“ ir savos publikos akivaizdoje iškovojo pirmą trofėjų nuo 2016 metų.
Nors per klaidą ant taurės išgraviruotas jau pasenęs „Lietuvos ryto“ pavadinimas, be to, ji šiek tiek nukentėjo bešvenčiant, Lietuvos krepšinio lyga (LKL) iškart pasirūpino viską sutvarkyti.
O naujiesiems čempionams liko įspūdžiai, kuriuos bus galima prisiminti visą gyvenimą.
– Emocijos laimėjus pirmą trofėjų su Vilniaus klubu susigulėjo greitai? – Krepšinis.lt paklausė E. Bendžiaus
– Dar ne. Jaučiu, kad iki galo šio pasiekimo dar neįsisąmoninau. Daugeliui, taip pat ir man, tai yra pirmas titulas. Ir tas finalas buvo toks, kad „Žalgiris“ pirmavo beveik visą laiką. Atrodė, jog jie gali taip ir nužygiuoti iki pergalės, kontroliavo įvykius. Bet mes neleidome jiems pabėgti pernelyg toli, o pačioje pabaigoje pavyko perlaužti rungtynių eigą. Dvi ar tris minutes labai gerai gynėmės, Rokas Stipčevičius sumetė tritaškių, atmetė kamuolį man, aš irgi pataikiau.
– Juk būtent tritaškiu paskutinę finalo minutę tą vakarą atidarėte savo taškų sąskaitą.
– Nelabai ir progų iki to momento turėjau. Man rodosi, kad „Žalgiris“ akcentavo gynybą be pagalbų, Aaronas White'as visą laiką buvo prie manęs. Mes irgi atidžiai prižiūrėjome Artūrą Milaknį, kuris iš toli taikliai atakavo tik paskutiniame kėlinyje. Tokios jau buvo rungtynės.
– Iš kur plaukė sveikinimai po mačo?
– Gavau savo buvusios komandos („Obradoiro“ – Krepšinis.lt) atstovų žinučių, treneriai iš Ispanijos parašė. Fanai taip pat sveikino iš viso pasaulio.
– Rinktinės treniruotėje nesusitikote „Žalgirio“ žaidėjų, kurie ruošiasi Eurolygos kovoms. Gal ir gerai – nereikia nieko guosti?
– Na, mes ne priešai, tarpusavyje nekariaujame. Turiu ir ten draugų, aš taip pat kažkam ten esu draugas. Varžybos – viena, bet po jų viskas baigiasi. Nėra taip, kad po rungtynių rankų vieni kitiems nebegalime paspausti ar į akis žiūrėti. Pavyzdžiui, Graikijoje priešprieša tarp Atėnų „Panathinaikos“ ir Pirėjo „Olympiakos“ dar didesnė, o rinktinėje visi jie labai gerai sutaria – net iš šono matyti.
– Per apdovanojimų ceremoniją „Žalgirio“ krepšininkai nepaliko salės ir kampe palaukė, kol Chrisui Krameriui bus įteikta taurė. Įvertinote šį gestą?
– Labai malonu, gražiai pasielgė. Suprantu, kaip nesmagu pralaimėjus dar stovėti ir žiūrėti, kaip kiti džiaugiasi. Juk visą gyvenimą sportuoji tam, kad pats būtumei jų vietoje. Kraujas dar verda, bet tai – pagarba varžovui. Taip jie parodė, kad galvoja ne vien apie save. Kaip ir sakiau, daugelis esame draugai, turime gerbti vienas kitą. Susimušti galime ir treniruotėje su komandos draugais, visko pasitaiko, nereikia nė finalo. Bet po to visada paspaudžiame rankas, juk žinome, kad turime tą patį tikslą.
