43-ejų vyras ketvirtadienį Vilniuje sutiko buvusius bendražygius, kartu su kuriais prieš dvidešimt metų nuskynė Europos auksą. Čia jis ir vėl išbėgo į aikštę, ką pastaruoju metu daro itin retai.
Nors matant tikslius tritaškius ir net dėjimus apšilimo metu, tuo nepatikėtum.
„Krepšinio nelabai žaidžiu, bet yra kitų sporto šakų, kuriomis mėgaujuosi. Padelį žaidžiu, sunkiąja atletika užsiimu, daug sportuoju. Kūną senatvėje reikia paruošti“, – juokėsi Macas.
2003 m. čempionate gynėjas buvo vienas ryškiausių figūrų rinktinėje – rinko po 15,8 taško, tritaškius realizuodamas 42 proc. tikslumu, o visas šešerias rungtynes laimėjusi Lietuva neturėjo lygių Europoje.
„Istorinis įvykis, o prisiminimai visada išliks širdyje. Renginys yra viena, o ką mes žaidėjai jaučiame, kita“, – įsitikinęs jis.
Pergalės minėjimas ir parodomosios rungtynės su „Žvaigždžių“ rinktine subūrė beveik visus aukso „kaltininkus“ – trūko tik Šarūno Jasikevičiaus ir Dariaus Songailos.
„Aišku, kad liūdna. Kiekvienas žaidėjas, kurio čia trūksta, yra dalelė mūsų didžiulės, gražios dėlionės. Turi svarių priežasčių, labai ilgimės jo ir tikimės, kad susitiksime“, – apie Šaro trūkumą kalbėjo A. Macijauskas.
O kaip kiti bendražygiai – ar labai pasikeitę?
„Visi laimingi. Metai keičia visus. Viską galima susigrąžinti, tik ne prabėgusius metus.
Nesame pralaimėję 21-erius metus, reikia laimėti. Yra NBA komandos, kurios nepralaimi pusę metų, o mes – 21-erius. Čia rekordas“, – nusijuokė A. Macijauskas.
Jeigu Šaras, D. Songaila ir nemaža dalis auksinės rinktinės narių vienaip ar kitaip liko šalia krepšinio, tai A. Macijausko viešumoje praktiškai nematome.
„Yra visokių minčių, idėjų, miela prisidėti. Krepšinis davė gyvenimą, suformavo kaip asmenybę, užtikrino saugią ateitį man ir vaikams. Esu dėkingas krepšiniui, valstybei, kad čia užaugau, baigiau krepšinio mokyklą ir su vaikais mėgaujamės gyvenimu Lietuvoje“, – apie galimybę darbuotis krepšinio sferoje, kalbėjo vienas geriausių visų laikų šalies tritaškininkų.
O kodėl dabar mūsų rinktinei nepavyksta nuskinti aukščiausių laimėjimų, kaip 2003 metais?
„Nenoriu eiti į detales. Paskutinis čempionatas davė daug emocijų, suvienijo sirgalius, buvo džiaugsmo, ašarų. Sportas tuo ir gražus, kad ne visada viskas prognozuojama“, – šyptelėjo jis.
