Jeigu jis bus sveikas ir sugebės sugrįžti į ankstesnę sportinę forma, panašu, kad atsakymas galėtų būti palankus. Ypač žinant tai, kad prieš pat mainus, kalbėdamas su žiniasklaida, „raketų“ treneris J. B. Bickerstaffas žadėjo D. Motiejūnui skirti daugiau žaidimo laiko aikštėje.
„Akivaizdu, kad mes esame nusivylę tuo, kaip viskas pakrypo, bet nesiekėme atsikratyti Donato. Mainus norėjome atlikti tik dėl to, kad į juos įtrauktas naujokų biržos šaukimas labai tiko mūsų planams“, – situaciją aiškino „Rockets“ generalinis vadybininkas Darylas Morey.
„Tai – darbo dalis. Aš negaliu nei eiti iš proto, nei neiti, nes nekontroliuoju to. Esu laimingas, kad grįžtu namo. Hjustonas buvo mano namai pastaruosius ketverius metus. Dabar ir vėl tokie yra. Nėra lengva, bet yra kaip yra. Susitiksiu su gydytojais ir viską pamatysime“, – JAV žiniasklaidai po paskutinių naujienų pernelyg nedaugžodžiavo D-Mo, kuriam bus atliekama papildoma medicininė patikra.
Šį sezoną 213 cm ūgio kaunietis sužaidė tik 14 rungtynių, per kurias vidutiniškai pelno po 5,6 taško ir atkovoja po 2,1 kamuolio. Lietuvis taip pat žaidė NBA plėtojimosi lygoje, kur atstovavo „Vipers“ komandai.
Artėjančią vasarą D. Motiejūnas taps apribotu laisvuoju agentu – lietuvis galės svarstyti visų komandų pasiūlymus, tačiau pirmenybę vis tiek turės „Rockets“ klubas.
Bet kad tokia karjeros karuselė gali baigtis nebūtinai blogai, įrodo ir Tysono Chandlerio istorija. 2009 metais 216 cm ūgio „centrą“, kuris tuomet buvo traumuotas, Naujojo Orleano „Hornets“ išsiuntė į Oklahomos „Thunder“. Tačiau mainai nebuvo patvirtinti, nes amerikietis, lygiai taip pat, kaip ir D-Mo, nepraėjo medicininės patikros.
„Tai visiška nesąmonė. Esu labai šokiruotas – tai beprotybė“, – tuomet susiklosčiusią situaciją vertino T. Chandleris.
Bet rankų jis nenuleido – išsilaižęs visas žaizdas grįžo ant parketo ir žaisdavo net po 36 minutes bei rinkdavo po 8,8 taško ir 10,3 atkovoto kamuolio. Vėliau T. Chandlerį vėl pristabdė trauma, o po jos sugrįžęs į atkrintamąsias varžybas jis neišgelbėjo komandos nuo nesėkmės jau pirmame rate.
Po sezono aukštaūgis vis tik paliko Naująjį Orleaną ir atsidūrė Šarlotės „Bobacts“ klube. Bet ir čia žaidėjas neužsibuvo – po metų karjeros vingiai jį nunešė į Dalasą, kuriame T. Chandleris praleido kol kas įsimintiniausią savo sezoną.
2011 metų NBA superfinale „Mavericks“ prieš LeBrono Jameso, Dwane'o Wade'o ir Chriso Bosho vedamą Majamio „Heat“ atsiliko 1:2, bet sugebėjo laimėti tris mačus iš eilės ir iškovoti čempionų žiedus.
T. Chandlerio vaidmuo titulo link taip pat buvo nemenkas. Visas finalo rungtynes starto penkete pradėdavęs „centras“ ant parketo praleisdavo net po 37 minutes, per kurias pelnydavo 9,7 taško, atkovodavo 8,8 kamuolio ir būdavo nepakeičiamas ramstis gynyboje.
Tokia jau 15-tą sezoną rungtyniaujančio veterano istorija galėtų įkvėpti ir D. Motiejūną. Kad ir kaip per artėjančius metus bepasisuktų jo karjera, apie lietuvio sugebėjimus žino visi, todėl galbūt ir jis atsidurs NBA čempionų gretose? To jam ir palinkėsime. O pirmiausia – sveikatos.
