Pasaulio pilietis Andrea Trinchieri: kaip į tėvo planą mojęs „siaubingas“ žaidėjas griebėsi taktinės lentos

Nors tėvas jam buvo „rezervavęs“ vietą Harvardo universitete, vos iš paauglystės amžiaus išlipęs Andrea Trinchieri atskleidė užsispyrusio savo charakterio savybes. Numojęs ranka į prestižinius mokslus, šeimoje jis sukėlė nesantaikos audrą, bet dėl savo sprendimo rinktis ateitį krepšinyje dvejonių neturėjo. Sukirtęs rankomis su 55-erių italu, Kauno „Žalgiris“ nuo šiol turės vieną iš spalvingiausių ir rafinuočiausių trenerių per klubo istoriją.

Kartais A. Trinchieri gali arogantiškai atkirsti į klausimą ar net užsipulti žurnalistą, o kartais auditorija leipsta juokais po savalaikio ir taiklaus jo pokšto ar emocingo gesto.

Tuo įsitikinti buvo galima jau per pirmąją krepšinio specialisto spaudos konferenciją Kaune, tačiau jos metu italui dažniausiai teko atsakinėti į klausimus apie naują darbovietę „Žalgiryje“ ir kol kas nedaug pažįstamą aplinką Lietuvoje.

Kokia spalvinga prie „Žalgirio“ vairo Eurolygos rungtynėse su ALBA debiutuojančio asmenybė, geriausiai atsiskleidžia A. Trinchieri atsipalaidavus ir pasinėrus į prisiminimus bei įžvalgas apie ryškias gyvenimo patirtis. O tarp tokių buvo ir Rusijoje praleisti metai, ir sunerimusių draugų „klyksmai“ išgirdus apie sutartį su Belgrado „Partizan“.

Daug supratimo apie krepšinį A. Trinchieri davė ir asmeninės patirtys ant parketo. „Patikėkite, aš buvau siaubingas žaidėjas“, – neslėpdamas nusijuokia italas.

Ne visai italas

„Manyje kunkuliuoja daug skirtingo kraujo“, – savo karšto charakterio kilmę aiškina šeštą dešimtį įpusėjęs krepšinio specialistas iš Italijos. Būsimasis treneris 1968-aisiais gimė ir vėliau augo Milane, tačiau save jis dažniausiai apibūdina kaip „pasaulio pilietį“. Ir grynakrauju italu A. Trinchieri tikrai nepavadinsi. Jo tėvas – Panamoje pirmuosius oro gurkšnius įkvėpęs italų diplomato ir amerikietės sūnus, o mama – Balkanų regiono vaikas, perpus kroatė ir juodkalnietė.